Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

MEILĖ PAGAL JUOZAPĄ
Gatvės muzikanto priešmirtinė agonija. Ant cemento. Tarp
šiukšlių. Vaclovo aikštėj. Priešais skystą minią jis žudosi pai­
niais akordais, kuriuos lupte lupa iš savo instrumento, Fen-
der Stratocaster Solid Body, dreskia stygas, kad išgautų ly­
giai tuos tonus, kurie jam atrodo teisingi, o jis, Juozapas,
stovi ties sankryža ir šlapinasi j kelnes, nes nebegali išlaikyti,
bet ir nėra kur užeiti, ta bėda jau ne pirmą sykį. Kažkokia
mergina šalia žiūri į jo kelnes, sako: „Ar jums nieko neatsiti­
ko? Ar viskas gerai?". Nori padėti. „Ačiū, mieloji, viskas
gerai, čia tik ta muzika, visada tas pats. Visada. Tuo ir skiria­
si gera muzika nuo blogos." Mergina nepasitiki, gręžia jį
žvilgsniu - arba jis kažką slepia nuo jos, arba beprotis. Ban­
do sužinoti: „Jūs kvankt?"
„Spėju, kad taip, - jis žvelgia j savo kelnes, pagaliau nusi­
šypso merginai, bando atrodyt žaismingas. - Jeigu vyras, iš­
girdęs gerą muziką, nenulaiko šlapimo, jis tikriausiai bepro­
tis. Kitaip būt negali, kaip jums atrodo?"
Ji ir pati gal kiek pačiuožusiu stogu. Kodėl ne? Praeivis
šlapinasi gatvėj vidury dienos, o ji bando iškvosti, kodėl jis
tai daro. O gal medicinos sesuo? Į gydytoją nepanaši.
Bet tada, Jėzau, kokia mergina! Aukšta ir liekna, džinsai
praktiškai tik apsimeta, kad bent kiek dengia sėdynę, užkel­
tą ant ilgų kojų (kad ir kaip būtų, rugsėjis, tebekarsta, o Pra-
(224)