Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

įžengė į laimės mašiną? Juk Jeremferdenas vis tiek yra čia,
pasaulyje, kuris vadinasi Kornelijus Jedermanas. Taigi...
-Ne!!!
Kornelijus dar sykį šyptelėjo, pamojo ranka ir peržengė
slenkstį į laimę.
16. Mūsų karta tik pradėjo lankyti mokyklą, kai iš Paukščių
kalėjimo prasiskverbusi žinia apie sėkmingą atentatą uždegė
patriotų širdis. Maištas, pilietinis karas, Imperijos žlugimas -
visa tai mums, vaikams, buvo nė motais. Turėjome savo rū­
pesčių. Nieko neišmanėme apie to meto herojus. Girdėdavo­
me jų vardus ir pavardes, tačiau nieko nežinojome apie juos
pačius, ir mums jie nerūpėjo. Pačių žymiausių portretai buvo
spausdinami sąsiuvinių viršeliuose, bet ir čia jie domino mus
tik todėl, kad jų veidai prašyte prašėsi pripiešiami barzdų ir
auskarų ir paverčiami piratų fizionomijom. Mums nė į galvą
nešovė, kad žmonės nuo sąsiuvinių viršelių dar gali būti gyvi.
Manėme, kad jų seniai nebėra, jei jie priklauso istorijai.
Jau po mokyklos man pasitaikė nuvažiuoti j Pietus. Vie­
tos, kuriose atsidūriau, buvo visiškai svetimos. Tačiau ma­
nęs visą laiką neapleido jausmas, kad esu be perstojo stebi­
mas. Negana to, žmogus, kurio dėmesį aš jaučiau ir nervi­
nausi, turėjo būti gerai man žinomas. Jau ir anksčiau esu ne
sykį pakliuvęs į jo akiratį. Taip man atrodė. Jeigu čia deja vu
reiškinys, tai jis aiškiai užsitęsė. Aš griebiausi tam tikrų triu­
kų, kurie, mano manymu, turėjo padėti atskleisti mano per­
sekiotoją. Aš sustodavau prie vitrinų ir tyrinėdavau gatvės
atspindį jose, bene pamatysiu tą, kurio žvilgsnį jaučiau nu­
gara. Aš skubėdavau gatve, o paskui staiga atsigręždavau.
SAULIUS TOMAS KONDROTAS (205)