Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

„Jeremferdenas, mano viešpats, neliepė pasakoti apie jį.
Jis liepė perduoti jums žinią, kuri jus nuliūdins. Bet Jerem­
ferdenas negeidžia jums pikto. Įsakyk savo broliui atvykti,
kunigaikšti, ir tada aš perduosiu jums, kas man buvo liepta.
O dabar tegul parodo man, kur galėčiau pailsėti. Keturias­
dešimt tris dienas ir naktis aš žygiavau be miego. Jaučiuosi
pavargęs."
Jučo kalba buvo paprasta, be pagražinimų, bet įtaigi. Vos
prigludęs prie gulto, Jučas užmigo ir atsibudo tik tada, kai
kunigaikštis Gimbutas atjojo iš Kauno ir jo žirgo kanopos
sukaukšėjo kieme. Jučas išmiegojo keturias paras, nenubu­
dęs nė pavalgyti, net nesujudėjęs. Aš kelis sykius nešiau jam
maisto ir vis rasdavau jį tokį pat. Nuostabu buvo ir tai, kad
Jučas miegojo atmerktomis akimis. Kai aš vaikščiojau po
kambarį, Jučo akių vyzdžiai sekė mano judesius. Bet pats jis
tikrai miegojo: kvėpavimas buvo lygus, kūnas atsipalaida­
vęs, liežuvio galiukas iškištas, o nuo lūpų kampučio nutekė­
jusi ir sudžiūvusi seilė.
Atėjęs į svečių menę, Jučas nusilenkė abiem kunigaikščiams
ir atsisėdo prieš juos. Mes visi laukėme, ką jis pasakys.
„Jeremferdenas sveikina Palemono giminę, - prabilo Ju­
čas, - ir perduoda jums per mane, jo tarną Jučą, kad Pale­
mono giminei lemta išnykti dvyliktoje kartoje."
Aš mačiau, kaip kunigaikščio Gimbuto veidas liko pilkas,
o ranka sugniaužė peilio rankeną, bet Jučas net nesuvirpėjo.
„Palemono giminės vyrai išžudys vieni kitus arba patys iš­
mirs. Jeremferdenas, kuriam nėra šioje žemėje jokių paslap­
čių, matė, kaip paskutinysis iš Palemonu miršta su vyno tau­
re rankoje. Tą mano viešpats ir liepė jums pasakyti."
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (67)