Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

neturiu į ją jokių teisių. Toliau: aš - inžinierius. Inžinierių
šimtai. Ir kur kas talentingesnių už mane. O daugiau? Aš
sukūriau laimės mašiną. Na ir kas? Visų pirma, jie turi jos
brėžinius ir bet kada gali ją pagaminti. Manęs čia nereikia.
O antra, budelis pirštu prikišamai parodė, kad projektas blo­
gas. Aš nesukūriau jokios mašinos. Taip, bet aš galiu ją su­
kurti. Jei sugalvojau aną, kad ir netobulą, tai kodėl negalė­
čiau sugalvoti kitos, tikrosios? Ką aš moku? Faktiškai tą ir
temoku - konstruoti mašiną. Ir budelis tą žino. Jo žodžiai:
„Tik va mašinos kurti negalėtumėt: bet, jeigu susitartume,
aš padėčiau jums". Jis taip pasakė. Tačiau jis pasakė dar daug
ką. Ar teisinga ištraukti šiuos žodžius iš konteksto, suteikti
jiems savarankišką prasmę ir, remiantis jais, spręsti apie to
žmogaus tikslus? Ką gi, gal ir ne. Bet čia tik svarstymas, prie­
laida, viena iš daugelio, prilygstanti kitoms, o ne galutinis
sprendimas. Kodėl nepasvarsčius?
Kiekvienam aišku, kad mašina suleido šaknis į Korneli­
jaus širdį, į jo smegenis. Atidavus šitiek jėgų laimės mašinos
kūrimui, per vieną akimirką atsisakyti jos, išmesti ją iš gal­
vos - neįmanoma. Niekas tuo nepatikėtų, net jeigu Korneli­
jus pasirašytų šimtus pasižadėjimų. Tai kam dovanoti jam
gyvybę? Kam jį paleisti? Žinoma, tam, kad jis dirbtų savo
darbą, vienintelį, kuriam atiduota širdis. Kad dirbtų jį slap­
ta, neprasitardamas nė puse lūpų jokiam žmogui pasauly.
Tai ar negeriau laikyti jį kalėjime, čia, šioje kameroje? Duoti
jam popieriaus, pieštukų? Sudaryti jam sąlygas dirbti? Ne.
Negeriau. Čia jis nedirbtų. Juk jo negalima priversti. Šis dar­
bas turi būti dirbamas laisvai, natūraliai, kūrybiškai, išra­
dingai. Tik tada jis bus sėkmingas. Tik tada. Tai suprantama
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (181)