Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

iusi simfoniječių serijomis, kol neliko nė vieno gyvo. Aš
niekad nesimokiau medinių pučiamųjų, tik iš smalsumo bu­
vau juos išbandęs. Tas smalsumas dabar man labai praver­
tė. Pažadėjau sau pasidomėti ir kitais instrumentais, ir kai
pasiekėm Atlantik Sitį, jau galėjau groti bet kuo, išskyrus
litaurus ir trombonus, bet jeigu karas būtų užsitęsęs, bū­
čiau pramokęs ir jų. Tie įgūdžiai būtų atvedę prie aukštes­
nių rangų, ir aš tikėjausi, jeigu sėkmė nenusigręš, grįžti na­
mo bent jau kaip vyresnysis leitenantas. Deja, žvaigždės
lėmė ką kitą.
Mūšis už Atlantik Sitį buvo pašėlęs, ypatingo žiaurumo ir
tęsėsi tris dienas ir naktis. Pasibaisėtinas išgyvenimas, nely­
ginant pasaulio pabaiga. Mes laimėjome, bet su milžiniškais
nuostoliais: krito beveik trečdalis mūsų karių ir pusė bež­
džionių. Mums prireikė dviejų dienų vien žuvusiesiems pa­
laidoti, o poilsiui, žaizdų gydymui ir instrumentų taisymui -
dar trijų savaičių.
Mes puolėme priešą kaip viesulas Richardo Strauso Mirti­
mi ir atsimainymu, tačiau mūšiui įpusėjus teko griebtis ga­
lingesnio ginklo, Stravinskio Pavasario ritualo, kadangi Štrau­
sas priešo neišgąsdino. Puolėme įkainiui, priešas buvo gerai
pasiruošęs, įtvirtinimai nepralaužiami. Aukštos barikados,
apraizgytos spygliuota viela, neleido mums paleisti beždžio­
nių, teko rinktis kitą taktiką ir kliautis savo pačių kovos įgū­
džiais. Daužėme priešą galingomis sąskambių salvėmis, lu­
pom ir lupom nelyginant kūju, bet naudos iš to vis tiek buvo
nedaug. Priešai nesitraukė nė pėdos, ir mes šiek tiek pasistū-
mėjom pirmyn tik tada, kai buvo duotas įsakymas groti Bar­
toko Koncertą orkestrui, kurio harmonijos nedarnumas ta-
(246)