Meilė pagal Juozapą - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO ...

- Išgerkim! - Jeremferdenas vėl nusišypsojo, giedrai, ge­
raširdiškai. - Jūs - didelis žmogus, Kornelijau Jedermanai.
Jūs - genijus. Išgerkim už jus!
10. - Aš puikiai jus suprantu, Kornelijau, - pasakė Jerem­
ferdenas pakeliui j garsųjį Paukščių kalėjimą, pavadintą taip
todėl, kad jo mūrai buvo prikibę prie uolų nelyginant paukš­
čių lizdai. -Jūs padarėt viską, kad jūsų sąžinė būtų rami. Aš
ir pats taip pasielgčiau jūsų vietoje. Žinau, ką jūs galvojot.
Atiduoti šitokį žaislą į valstybės rankas - pernelyg pavojin­
gas dalykas, ar ne? Prisipažinkit, tai jūsų mintys. Ką gi,
jūsų sąžinė gali būti rami. Daugiau niekas nuo jūsų ne­
priklauso. Pasakysiu, kas dabar bus. Jūs gausit nedidelę ra­
minamą injekciją, o paskui mes išimsim visą projektą iš
jūsų sąmonės. Išimsim gražiai, rūpestingai, kaip kiaušinu-
ką. Jūs net nepajusit.
Kornelijus tylėjo susigūžęs mašinos kampe.
-Jūs tikriausiai galvojote tapti didvyriu. Replės, elektra,
mašinos kaulams laužyti ir visa kita? Ne, dabar ne viduram­
žiai, Kornelijau. Didvyrius mes paskiriam dekretais. Eilės
tvarka. Be kančių, be pasiaukojimo. Beje, man šovė mintis.
Praeis du tūkstančiai metų - o juk jie būtinai praeis - ir ši
diena, kai aš kalbuosi su jumis mašinoje, bus nugrimzdusi į
gilią praeitį, sudilusi, nereali, neįtikėtina, ištirpusi tarp tūks­
tančio kitų dienų, tapusi beverte nuolauža, šuke, kuri net
archeologui neįstengs sužadinti jokių asociacijų. Šiuo atžvil­
giu galima sakyti, kad mes gyvenam prieš du tūkstančius
metų, senovėj, tamsių aistrų, ideologijų, mokslo klystkelių
ir archajiškų reaktyvinių variklių amžiuj.
SAULIUS TOMAS KUNDROTAS (189)