Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MARIJA ONIÐÈIK<br />
102<br />
niø tipai – afirmatyvi (netgi egzis<strong>ten</strong>cinë)<br />
propozicija ir deskriptyvus pasakymas.<br />
Pirmas sakiniø tipas atmetamas<br />
kaip neturintis teisingumo reikðmës,<br />
antras – kaip beprasmis. Panaðià painiavà<br />
<strong>gali</strong>ma rasti kitame Ayero teiginyje:<br />
„Jei tariame, jog neámanoma apibrëþti<br />
Dievo suprantamu bûdu, tuomet tariame,<br />
jog neámanoma, kad sakinys vienu<br />
metu bûtø reikðmingas ir bûtø apie Dievà“<br />
114 . Tuo tarpu Tomo Akvinieèio kalbos<br />
filosofijoje definitio, propositio ir enuntiatio,<br />
nors ir susieti, taèiau skirtingai<br />
traktuojami sakiniø tipai.<br />
Kitas loginiø pozityvistø priekaiðtas<br />
toks, jog ne<strong>gali</strong>ma racionaliai tikëti á<br />
Dievà, jei ne<strong>gali</strong> nors kiek apibrëþti, kà<br />
reiðkia pasakyti „Dievas egzistuoja“, tuo<br />
tarpu tikintieji mano, kad ðis sakinys iðreiðkia<br />
teisingà propozicijà (kaip sakinio<br />
prasmæ), nors ne<strong>gali</strong> jos paaiðkinti 115 . Ar<br />
Tomas Akvinietis propaguoja „propozicinæ<br />
teologijà“ liepdamas mums „tikëti“<br />
propozicija?<br />
Propozicija tikrai yra pagrindinis teologinio,<br />
kaip ir bet <strong>kur</strong>io kito, dis<strong>kur</strong>so<br />
prasminis vienetas. Taèiau tikëjimo atþvilgiu<br />
propozicija yra antrinë: turëdamas<br />
tikëjimà, þmogus priima simbola fidei<br />
propozicijas kaip teisingas ir todël<br />
prasmingas 116 . Propozicijos uþduotis yra<br />
instrumentinë: propozicija – tai priemonë<br />
tikëjimui perduoti, nes tikëjimas kartu<br />
yra ir pritarimas, t. y. sprendinys 117 .<br />
Tam tikru atþvilgiu tikëjimas, kaip supratimo<br />
rûðis, sprendþia apie teiginio teisingumà<br />
teologiniame kontekste, nes,<br />
kaip sako D.Burrellas, „teiginys yra teisingas<br />
arba klaidingas tiek, kiek jis nurodo<br />
tai, kam nurodyti jis yra skirtas“ 118 .<br />
Apskritai teiginys suponuoja, kad kalbë-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
tojas þino jo prasmæ ið já sudaranèiø þodþiø<br />
prasmës. Tokiu bûdu <strong>gali</strong>ma sakyti,<br />
kad jei teiginys yra suprantamas, vadinasi,<br />
jis yra prasmingas. Norëdamas<br />
árodyti, jog teiginys „Dievas egzistuoja“<br />
yra teisingas, Tomas pabrëþtinai nurodo,<br />
kad ðio teiginio prasmë yra þinoma, nes<br />
tam, kad árodytum, jog kaþkas yra, vidiniu<br />
silogizmo terminu reikia laikyti árodinëjamo<br />
dalyko vardo prasmæ, jo ratio<br />
119 . Taèiau bû<strong>ten</strong>t todël ir abejojama egzis<strong>ten</strong>cinio<br />
teiginio apie Dievà prasme.<br />
Juk tam, kad galëtume já teigti arba neigti,<br />
turime kaþkà þinoti apie Dievà. O tai<br />
<strong>gali</strong>ma pasiekti tik deskripcijos bûdu.<br />
Tomo teologijoje toks deskriptyvus paþinimas,<br />
kad ir koks jis bûtø rudimentiðkas,<br />
visuomet persuponuojamas.<br />
Dabar palikime nuoðaly klausimà, ar<br />
teiginiai apie Dievà yra teisingi, ar klaidingi.<br />
Kas mums rûpi, tai jø prasmingumo<br />
<strong>gali</strong>mybë. D. Burrellas teigia, jog<br />
Dievo egzis<strong>ten</strong>cijos árodymas, tai yra egzis<strong>ten</strong>cinio<br />
teiginio apie Dievà árodymas,<br />
nëra bûtina teologinio dis<strong>kur</strong>so prasmingumo<br />
sàlyga. Kiekvienas teisingai<br />
suformuotas teologinis teiginys gauna<br />
savo prasmæ ið sprendinio 120 . Sprendinys<br />
padeda suformuoti tiek enuntiatio, tiek ir<br />
propositio apie Dievà 121 .<br />
Tomas mano, kad mes <strong>gali</strong>me daryti<br />
teisingus sprendinius apie dieviðkàjà<br />
tikrovæ, ir bû<strong>ten</strong>t tokiais sprendiniais remiasi<br />
tiesioginës iðraiðkos apie Dievà,<br />
<strong>kur</strong>iø komponentai yra analogiðkai vartojami<br />
vardai 122 . Analogija nëra tik konceptø<br />
bei rationes reikalas. Konceptai atsiranda<br />
intelekte suvokimo procese kaip<br />
„daiktø panaðumai“. Ratio atsiranda<br />
kaip tam tikro preliminaraus sprendinio<br />
rezultatas. Galutiniu sprendiniu yra nu-