Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Apibûdindama þmogaus, kaip kûrinio,<br />
ryðá su Dievu, ji vartoja paklusimo<br />
(obeissance) sàvokà, aiðkindama, kad<br />
þmoguje, kaip Dievo kûrinyje, viskas<br />
yra paklusimas. „Kûrinys ne<strong>gali</strong> nepaklusti.<br />
Vienintelis þmogaus, kaip protingo<br />
ir laisvo kûrinio, pasirinkimas –<br />
norëti ar nenorëti paklusti. Nenorëdamas<br />
jis vis dëlto nuolatos paklûsta,<br />
kaip daiktai paklûsta mechaniðkai bûtinybei.“<br />
26 Taèiau paklusimas turás bûti<br />
sàmoningas ir laisvas, paklûstama<br />
<strong>gali</strong> bûti bûtinybei, bet ne prievartai,<br />
paklûstama dvasiðkai, bet ne materialiai,<br />
paklusimas yra Dievo paveikslas<br />
þmoguje.<br />
Kaip ir kiti mistinës patirties màstytojai,<br />
S. Weil buvo dëmesinga þmogaus<br />
emocinëms bûsenoms, jas aptarinëjo ir<br />
vertino. Ypaè neigiamai ji vertino liûdesá,<br />
laikë já nevaisinga ir net ateistiðka<br />
jausena. Liûdesys esàs savotiðka vieniðumo<br />
ir puikybës bûsena, liûdintis þmo-<br />
Ðioje ðalyje nuo praeito amþiaus pradþios<br />
katalikiðkojoje filosofijoje taip pat<br />
vyrauja spiritualizmas. Kaip ir Prancûzijoje,<br />
èia taip pat tai reikia suprasti kaip<br />
katalikiðkosios inteligentijos kûrybiðkà<br />
atsakà á ðiuolaikinæ sekuliarizuotà „laiko<br />
dvasià“. Be to, tai yra krikðèioniðkojo<br />
spiritualizmo tradicijos, <strong>kur</strong>ios pradininkas<br />
ðioje ðalyje buvo palaimintasis<br />
Augustinas, tæsimas ðiais laikais. Spiritualizmas<br />
Italijoje dar vadinamas neoaugustinizmu.<br />
Ðios tradicijos tæsëjai – filosofai<br />
ir teologai – semiasi idëjø ið Augustino<br />
palikimo, vieni akcentuodami<br />
daugiau platoniðkuosius, kiti – biblinius<br />
ITALIJA<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
gus jauèiasi vieniðas ir tarsi nelaukia jokios<br />
pagalbos ir malonës ið ðalies. Apimtas<br />
gilios nevilties, þmogus regi savo<br />
mirtá kaip neiðvengiamà savo bûties pabaigà,<br />
tarsi laikytø save pasaulio centru.<br />
Galiausiai liûdesys yra sunkiausia nuodëmë,<br />
nes jame glûdi visiðkas negebëjimas<br />
ar atsisakymas suprasti savo kaip<br />
paklûstanèio Dievui jo kûrinio bûklæ.<br />
Apimtas liûdesio nevilties, jis taip pat<br />
neigia Dievo visagalybæ, ir tai yra ateizmo<br />
forma.<br />
Metafizika S.Weil domino ir ákvëpë<br />
<strong>kur</strong> kas maþiau, negu jos paèios potyriai<br />
ir religinis gyvenimo interpretavimas,<br />
ypaè Kristaus kanèios apmàstymai.<br />
Kai <strong>kur</strong>ie jos teiginiai buvo gana problemiðki<br />
katalikiðkosios teologijos poþiûriu.<br />
„Bet jeigu kalbame apie „projektà“, <strong>kur</strong>is<br />
yra jos minties pasaulio pagrindas,<br />
<strong>kur</strong>is já maitina ir palaiko, mes pareiðkiame<br />
be maþiausio abejonës ðeðëlio,<br />
kad jis yra krikðèioniðkas.“ 27<br />
jo doktrinos aspektus. Vis dëlto paties<br />
Augustino filosofija nëra tapatinama su<br />
augustinizmu, o pastarajame áþvelgiamos<br />
dvi linijos: „viena, <strong>kur</strong>i vedë prie<br />
liuteronizmo, kalvinizmo, jansenizmo,<br />
ontologizmo ir egzis<strong>ten</strong>cializmo, ir kita,<br />
<strong>kur</strong>i per Bonaventûrà ir Tomà Akvinietá<br />
(ypaè Rosmini) vedë prie ðiuolaikinës<br />
„neoklasikinës metafizikos“ 28 , – raðo italø<br />
filosofijos tyrinëtojas lenkas Andrzejus<br />
Nowickis. Paþintis su italø spiritualistø<br />
tekstais rodo, kad Augustinas èia<br />
minimas daugiausia tik kaip iðkilus, bet<br />
labai tolimas pirmtakas, tuo tarpu faktiðkasis<br />
ðios krypties ákûrëjas ir ákvëpë-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
15
Change language