Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

MÛSØ AUTORIAI
Antanas ANDRIJAUSKAS, habilituotas humanitariniø mokslø daktaras. Gimë 1948 m. Kaune. VDA Filosofijos
katedros vedëjas, profesorius. Kultûros, filosofijos ir meno instituto skyriaus vadovas, Lietuvos estetikø asociacijos
prezidentas. 1973 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete baigë filosofijos studijas. 1978 m.
apgynë filosofijos daktaro, 1990 m. – habilituoto daktaro disertacijas. 1981–1982 m. staþavosi Sorbonos
universitete ir Collége de France. Vizituojanèio profesoriaus teisëmis skaito paskaitas ávairiose ðalyse. Yra
paskelbæs 9 monografijas ir per 320 mokslo darbø. Moksliniø tyrimø sritys – filosofijos istorija, estetika,
meno filosofija, menotyra, orientalistika, kultûrologija.
Faks. +(370 5) 275 1898
Loreta ANILIONYTË, humanitariniø mokslø daktarë. Gimë 1961 m. Kaune. 1984 m. baigë Vilniaus universiteto
Filologijos fakulteto lietuviø kalbos ir literatûros specialybës studijas, 1991 m. apgynë daktaro disenacijà
„Vertybiø problema formaliojoje ir materialinëje etikoje“ (I. Kantas ir M. Scheleris). Kultûros, filosofijos
ir meno instituto vyr. mokslinë bendradarbë bei Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros
dëstytoja. Ið vokieèiø kalbos yra iðvertusi filosofiniø bei psichologiniø knygø, adaptavusi etikos vadovëliø
mokykloms. Moksliniø interesø sritis – filosofijos istorija ir etika.
Tel. +(370 5) 275 1521
Geda BAÈAUSKAITË, humanitariniø mokslø daktarë. Gimë 1968 m. Kaune. 1994 m. baigë Vilniaus dailës
akademijà, menotyros specialybæ. 2000–2001 m., gavusi Prancûzijos vyriausybës stipendijà, staþavosi
10-ojo Paryþiaus universiteto (Paris-X, Nanterre) doktorantûros mokykloje. 2002 m. apgynë daktaro disertacijà
tema „Bernardo Berensono menotyros koncepcija“. Ðiuo metu dësto Vilniaus dailës akademijos Kauno
dailës institute ir Lietuvos teisës universitete. Moksliniø interesø sritis – meno istorijos filosofija, estetika,
meno filosofija.
El. paðtas: gedaba@yahoo.com
Audrius BEINORIUS, humanitariniø mokslø daktaras. Gimë 1964 m. Vilniuje. Kultûros, filosofijos ir meno instituto
vyr. mokslinis bendradarbis, VU Orientalistikos centro docentas. Dvejus metus Indijoje, Kalkutos
kultûros institute prie Ramakriðnos Misijos studijavo indologijà, budologijà, Rytø kalbas. 1998 metais apgynë
disertacijà Indijos ir lyginamosios filosofijos tematika. 1999 ir 2001 metais staþavosi Indijoje, o 2002
m. – Oxforde, Rytø fakultete. Moksliniø interesø sritis – klasikinë ir ðiuolaikinë Indijos bei Azijos filosofija,
budizmo istorija, lyginamoji religijotyra, orientalistikos istorija, Rytø estetika, psichologija, komparatyvistinë
kultûrologija. Verèia ið sanskrito, pali, anglø, prancûzø, rusø kalbø. Skaito paskaitas Lietuvos muzikos
akademijoje, Vilniaus dailës akademijoje, Vilniaus pedagoginiame universitete. Paskelbë per 30 moksliniø
publikacijø ir monografijà „Sàmonë klasikinëje Indijos filosofijoje“, 2002 m.
Tel. +(370 5) 216 7307; El. paðtas: ananda@takas.lt
Natalie DEPRAZ, profesorë, humanitariniø mokslø daktarë. Gimë 1964 m. Prancûzijoje. Dirba profesore Sorbonos
universitete (Paris IV). Kvieèiama ávairiø uþsienio universitetø skaityti filosofijos kursus, yra Tarptautinës
filosofijos kolegijos Paryþiuje programø direktorë. Iðspausdino 7 monografijas ir daug straipsniø
filosofijos, fenomenologijos temomis.
El. paðtas: frj@ccr.jussieu.fr
Leonarda JEKENTAITË-KUZMICKIENË, humanitariniø mokslø daktarë, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros
docentë. Gimë 1946 m. Vilniuje. 1969 m. baigë Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto biofizikos specialybæ.
1977 m. apsigynë filosofijos daktaro disertacijà „Þmogaus problema amerikieèiø neofroidizme“. 1997–
2001 m. dirbo Lietuvos Nacionalinës UNESCO komisijos generaline sekretore. Iðleido monografijà „Froidizmas
ir humanistinë psichoanalizë“ (1992), vadovëlius „Etika 9–10 kl.“ (1993), iðverstà á lenkø ir brailio
raðto kalbà, ir „Þmogus tarp þmoniø“ (2002). Dalyvauja Tarptautiniame judëjime „Filosofija su vaikais“ ir
yra iðvertusi pirmàsias mokomàsias knygas ið anglø kalbos. Paskelbë daug straipsniø etikos, estetikos, filosofinës
antropologijos, feminizmo ir kt. klausimais.
El. paðtas: leonarda-jk@takas.lt
Jurga JONUTYTË gimë 1970 m. Vilniuje. 1990 m. baigë Kauno aukðtesniàjà meno mokyklà. 1991–1993 m. studijavo
kultûrologijà Rusijos atvirajame universitete. 2001 m. baigë Vytauto Didþiojo universiteto filosofijos
bakalauro studijas, o 2003 m. – filosofijos magistro studijas tame paèiame universitete. Nuo 2002 m. Kauno
kolegijoje dësto logikà.
El. paðtas: jjj@email.lt
John F.X. KNASAS, profesorius, humanitariniø mokslø daktaras. Gimë 1948 m. Bostone, JAV. Bostono koledþe
1970 m. ágijo bakalauro, o 1972 – magistro laipsnius. 1975 m. Toronto universitete apgynë filosofijos
daktaro disertacijà. 1975–1983 m. profesoriavo Ogdensburgo (N.Y.) Wadhams Hall seminarijojekoledþe.
Nuo 1983 m. yra Ðv. Tomo universiteto Hiustone profesorius. Domisi tomistine filosofija. Paskelbë
keletà deðimèiø straipsniø, yra trijø monografijø autorius. Gyvena JAV.
El. paðtas: jknasas@stthom.edu
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
223