Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ásitikinimui dël Jamblicho nepatikimumo,<br />
pastarasis gana tiksliai perteikia religines<br />
senovës Egipto doktrinas 119 . Jamblichas<br />
buvo vienas ið nedaugelio neoplatonikø,<br />
artimiau susipaþinusiø su vadinamàja<br />
hermetine helenizuoto Egipto<br />
literatûra, neva grásta senaisiais egiptietiðkais<br />
ðaltiniais, bet filosofiðkai reinterpretuota.<br />
Dauguma neoplatonikø ðià literatûrà<br />
ignoravo dël jos palyginti nesenos<br />
ir abejotinos kilmës bei átartinos giminystës<br />
su fantasmagoriniu gnosticizmu,<br />
buvusiu aiðkiai ávardytu platonizmo<br />
prieðu. Kita vertus, minëtieji raðtai<br />
neoplatonikams negalëjo atskleisti nieko<br />
naujo, o tik parodyti, kaip neprofesionaliai<br />
<strong>gali</strong> bûti elgiamasi su autoritetingais<br />
filosofijos ðaltiniais.<br />
Minëdami Hermá, neoplatonikai visada<br />
omenyje turi graikø iðkalbos dievà,<br />
o ne egiptietiðkàjá Totà. Taèiau Jamblichas<br />
bû<strong>ten</strong>t pastaràjá skelbia esant<br />
Orfëjui ir Pitagorui prilygstanèiu (o gal<br />
ir pranokstanèiu) dieviðkuoju vedliu.<br />
Gyvendamas Sirijoje, menanèioje dar<br />
seleukidø laikais plëtotas ir neopitagorikø<br />
Numenijo bei Kronijo perimtas „lyginamosios<br />
mitologijos“ tradicijas, Jamblichas,<br />
be abejonës, galëjo naudotis<br />
daugeliu mums neþinomø ir neiðlikusiø<br />
tekstø, pasiraðytø Hermio vardu.<br />
M. Foucault þodþiais tariant, autoriaus<br />
vardas ðiuo atveju yra nuoroda á atitinkamos<br />
rûðies dis<strong>kur</strong>sà, kartu pabrëþiant<br />
teksto statusà ir kaip jis turi bûti suvokiamas<br />
120 . Tradicijai arba archetipui atstovaujantys<br />
asmenys neretai pasiraðo<br />
vienu vardu, ypaè jeigu savo þemesniàjà<br />
savastá jie laiko „mirusia“, ir byloja ið<br />
provaizdþio, su <strong>kur</strong>iuo neva susilieja,<br />
pozicijø. Vadinasi, visus panaðaus pobû-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
dþio tekstus raðo tas pats antlaikiðkas<br />
Hermis – „tobula prigimtis“. Savo darbø<br />
„autorystæ“ paaukodami Pitagorui<br />
arba Architui, neopitagorikai tikriausiai<br />
negalvojo apie „istorijos falsifikacijà“.<br />
Save jie suvokë kaip ðiø pavyzdiniø figûrø<br />
manifestacijas arba inkarnacijas:<br />
antlaikiðkà „Pitagoro“ pakopà pasiekæs<br />
ir dievø ákvëptas asmuo savo itin pavykusio<br />
ir tradicijà atitinkanèio kûrinio jau<br />
neturi teisës pasiraðyti mirusios profaniðkos<br />
savasties vardu.<br />
Hermetinis mokymas (paideia) ásivaizduojamas<br />
kaip kelionë, <strong>kur</strong>iai vadovauja<br />
dvasinis mokytojas. Neoplatonizmui<br />
taip pat brangus simbolinës kelionës motyvas,<br />
taèiau mokytojas èia nëra aukðèiausià<br />
juridinæ <strong>gali</strong>à rodantis despotas,<br />
reikalaujantis absoliutaus paklusnumo, o<br />
veikiau águdæs metafizikos aiðkintojas –<br />
hermeneus, neturintis nei Marduko ar Jehovos<br />
suteiktø á<strong>gali</strong>ojimø, nei jokios stebuklingos<br />
lazdelës, <strong>gali</strong>nèios transformuoti<br />
nieko neiðmananèius mokinius ir<br />
paversti juos iðminèiais. Ðiuo poþiûriu<br />
„hermetizmas“ (plaèiàja ðio þodþio prasme)<br />
yra daug naivesnis ir patiklesnis: jis<br />
atitinka archajiðkà Egipto, Mesopotamijos<br />
ir Finikijos tradicijà, mëginanèià atsiþvelgti<br />
á naujausius heleniðkojo mokslo<br />
ir filosofijos laimëjimus. Hermetikø teigimu,<br />
pasiekus tam tikrà dvasinio kelio<br />
pakopà, dis<strong>kur</strong>syvus protas intelektui<br />
jau nebe<strong>gali</strong> padëti: pastarasis privalo atsiduoti<br />
tikëjimui (pistis). Kaip pabrëþia<br />
populiari iðtarmë: norint suprasti, reikia<br />
tikëti (to gar noçsai esti to pisteusai). Jeigu<br />
nesupranti, reiðkia netiki. Hermetizmas<br />
atspindi nuostatà, kad þmogiðkoji ir dieviðkoji<br />
þinija, protas ir intelektualinë intuicija<br />
tam tikru bûdu susipina: kaip vir-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
45
Change language