Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
pradþioje svaigusio nuo savo per<strong>gali</strong>ngo<br />
marðo, perspektyvoje ðis judëjimas<br />
atrodë kaip gana varganos grupelës fanatikø<br />
ir asketø, uþsidariusiø maþyèiame<br />
savo rabiniðkø akademijø (jeðivø)<br />
pasaulëlyje, pastangos sustabdyti laikà,<br />
atgaivinti benykstanèius tradicinio þydø<br />
pasaulio likuèius. Ne vienas autorius,<br />
raðæs apie Salantiðká ir itin apie kai <strong>kur</strong>iuos<br />
jo sekëjus, ypaè Blazerá, ilgà laikà<br />
buvusá rabinu Peterburge, o paskutiniuosius<br />
du XIX a. deðimtmeèius praleidusá<br />
Kaune, mëgino pabrëþti, kad pats<br />
Salantiðkis ir jo judëjimas kuo toliau, tuo<br />
labiau krypo á pesimizmà ir asketizmà,<br />
siekiantá paþaboti ar net ir iðgydyti gaivaliðkà,<br />
linkusià á blogá þmogaus prigimtá,<br />
<strong>kur</strong>ià valdo neásisàmoninti polinkiai,<br />
apetitai ir aistros. Salantiðkio vartojamos<br />
konceptualiai miglotos sàvokos<br />
instinktai, valia, polinkiai, geismas, taip pat<br />
pesimistinis poþiûris á þmogø, fatalizmas,<br />
nepasitikëjimas nei protu, nei ðirdimi<br />
1 bei prisiminimuose akcentuojamas<br />
ypatingas jo polinkis á uþuojautà (ar atjautà)<br />
leidþia manyti, kad Friedricho<br />
Nietzsche’s XIX amþiaus diagnozë galëtø<br />
tikti ir ðiam XX amþiaus Lietuvos rabinui.<br />
Salantiðkis, ko gero, turi kaþkà<br />
bendro su Schopenhaueriu, nors vargu<br />
ar buvo susipaþinæs su jo raðtais. Hillelis<br />
Goldbergas, analizuodamas pesimistinæ<br />
Salantiðkio þmogaus sampratà, daro<br />
prielaidà, kad Salantiðkio mintys artimiausios<br />
Freudui, anksèiau uþ já atrado<br />
þmogaus pasàmonës fenomenà, nors<br />
ir neapibrëþë jo moksliniais terminais.<br />
Taèiau atrodo, kad pasàmonës sritis jau<br />
buvo atrasta to amþiaus màstyme, nors<br />
Freudo psichoanalizës teorija tuo metu<br />
buvo pradëjusi þengti tik pirmuosius<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
þingsnius. Kita vertus, ið tiesø Salantiðkis<br />
pasiûlë metodà, <strong>kur</strong>is buvo skirtas<br />
ðitai þmogaus psichikos srièiai kontroliuoti.<br />
Po keliø deðimtmeèiø Freudas pasiûlys<br />
savàjá metodà, ir já, praëjus dar<br />
keliems deðimtmeèiams, kai <strong>kur</strong>ie tyrinëtojai<br />
pavadins „sekuliariu judaizmu“...<br />
Taèiau ar ið tiesø Salantiðkis priskirtinas<br />
prie XIX amþiaus pesimistø (o<br />
gal ir nihilistø)? Kokios jo musar koncepcijos<br />
ðaknys, apibrëþtys ir koks ðio judëjimo<br />
tikslas? Ar tik sustabdyti istorijos<br />
tëkmæ bent dalelei iðrinktøjø, Izraelio<br />
„likuèiui“?<br />
Kad ir kaip <strong>ten</strong> bûtø, aiðkus faktas,<br />
kad ið visø <strong>gali</strong>mø tuo laikotarpiu judaizmo<br />
atnaujinimo, atgaivinimo priemoniø<br />
ir galbût tikslø Salantiðkis pasirinko<br />
bû<strong>ten</strong>t musar. Judaizme ðis þodis<br />
tradiciðkai reiðkë moraliná religiná angaþuotumà,<br />
taèiau musar tekstø skaitymas<br />
bei gilinimasis á juos religinëje þydø<br />
praktikoje buvo gana marginalinë praktika.<br />
Kodël tad bû<strong>ten</strong>t musar? <strong>Argi</strong> pats<br />
judaizmas, þiûrint per Emanuelio Levino<br />
filosofijà, neapibrëþiamas kaip ið esmës<br />
etinis? Kodël negalëjo pakakti paprasèiausios<br />
religinës praktikos? O gal<br />
tai buvo atsakas á bendrà Naujøjø laikø<br />
Europos tautø, bandþiusiø gvildenti ir<br />
spræsti þydø klausimà, nuostatà dël þydø,<br />
kad, norëdami bûti pripaþinti lygiaverèiais<br />
ir lygiateisiais europietiðkø tautiniø<br />
ar etniniø bendrijø nariais, jie privalo<br />
kaþkà daryti su tuo, kas laikoma<br />
„þydø morale“? Tai ypaè rûpëjo ávairiø<br />
pakraipø þydø ðvietëjams. Ar vis dëlto<br />
tai buvo vienas ið auklëjimo ugdymo<br />
projektø ðalia kitø Ðvietimo amþiaus<br />
projektø, <strong>kur</strong>iø objektyve socialinës problemos<br />
buvo regimos pirmiausia kaip<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
77