Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kvalifikuoto individo teisingai naudojama<br />
tinkama mantra yra savotiðkas visraktis,<br />
<strong>kur</strong>iuo ‘atrakinama’ ðaktinë kosmoso<br />
struktûra. Tai savo ruoþtu reiðkia,<br />
kad tantrinës praktikos disciplina mantros<br />
skiemenis paverèia subtiliu lingvistiniu<br />
instrumentu, padedanèiu suvokti,<br />
jog visata yra ne kas kita kaip kalbinis<br />
Ðivos þaidimas arba þaisminga verbalinë<br />
jo saviraiðkos forma. Kaip sakoma<br />
Spanda-Kârikoje: „Tas, kas tai supranta<br />
[kad ði visata tapati dieviðkai Ðivos Savasèiai],<br />
visà pasaulá regi it Dievo þaismæ<br />
(krîdâtvena), ir, taip susijungæs su visuotine<br />
sàmone, jis neabejojamai patiria<br />
iðsivadavimà“ 18 . Turbût ne vienam èia<br />
kils neabejotinos sàsajos su neopozityvistine<br />
L. Vittgensteino kalbiniø þaidimø<br />
samprata.<br />
Pasitelkus metaforà ‘pasaulis kaip þodis“,<br />
visa pasaulio organinë visybë ir jo<br />
ávairovë traktuojama tantrizme kaip Ðivos,<br />
<strong>kur</strong>is yra transcendentinis Þodis<br />
(Parâ-Vâk) artikuliacija ar ekspresija<br />
(vâcya). Ðiva, kaip transcendentinis kalbëtojas<br />
(vâcaka), artikuliuodamas <strong>kur</strong>ia<br />
pasaulá visiðkai analogiðkai kaip gnostiniai<br />
evengelisto þodþiai: „Pradþioje buvo<br />
Þodis. Tas Þodis buvo pas Dievà, ir<br />
Þodis buvo Dievas. Jis pradþioje buvo<br />
pas Dievà. Visa per já atsirado, ir be jo neatsirado<br />
nieko, kas tik yra atsiradæ“ (Jn.<br />
1, 1-3). O mantrinës formulës savo ruoþtu<br />
irgi tampa dis<strong>kur</strong>so forma, padedanèia<br />
þmogui visuose kosminiuose procesuose<br />
atpaþinti (pratyabhijñâ) savo laisvæ<br />
tapatinantis su Ðiva. „Mantros vitalumas<br />
(mantravîrya) yra Ðivos <strong>gali</strong>a, <strong>kur</strong>i reiðkiasi<br />
mantros ir proto (cetas) tapatumu. Ji iðkyla<br />
adepto prote fonemø ir mentaliniø<br />
konstruktø (sankalpa) pavidalais. Taip<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
besireiðkianti mantros <strong>gali</strong>a tik ið dalies<br />
pakeis tuos jogus, <strong>kur</strong>ie neatrado tos Ðivos<br />
<strong>gali</strong>os savo prigimtyje.“ 19 Taigi, idant<br />
Ðivos <strong>gali</strong>a teiktø trokðtamus vaisius<br />
mantros pavidalu, bûtina pirmiausia tà<br />
<strong>gali</strong>à aptikti savyje.<br />
Ádomu palyginti ðià mantros <strong>gali</strong>os<br />
sampratà ðaivø tantrizme su monistine<br />
Ðankaros advaitos tradicija, <strong>kur</strong>ioje taip<br />
pat pripaþástama bûtinybë gauti ið mokytojo<br />
didþiàsias iðtaras (mahâvâkya) –<br />
tat tvam asi, laiduojanèias dieviðkosios<br />
tikrovës savyje atpaþinimà (aham brahma<br />
asmi). Ðis realizavimas yra vadinamas<br />
„iðtaros patirtimi“ (anubhava vâkya),<br />
nes mantroje slypinti po<strong>ten</strong>cija iðskleidþiama<br />
tik mokytojui iðtarus jà ar perduodant<br />
mokymà (upadeúa). Todël ir tokie<br />
svarbûs advaitiðkos gnostinës disciplinos<br />
(sâdhanâ) þingsniai, kaip iðtaros turinio<br />
apmàstymas (manana) ir jos kontempliavimas<br />
(nididhyâsana) ámanomi<br />
tik perdavus iðtarà ir patyrus pirmuosius<br />
savasties blyksnius (âtmadarúana).<br />
Tiesa ir tai, jog advaita vedantos tradicijoje<br />
tiesiogiai nekalbama apie mantros<br />
po<strong>ten</strong>cijà, ðakti, la<strong>ten</strong>tiniu pavidalu slypinèià<br />
mokytojo perduodamoje iðtaroje<br />
(upadeúavâkya), nes, pirma, monistinëje<br />
Ðankaros vedantoje nepripaþástama<br />
Úâkti autonomija transcendentiniame<br />
lygmenyje. Antra vertus, advaitistai<br />
dvasines pratybas (sâdhanâ) traktuoja<br />
kaip gnostinæ (jñâna yoga), o ne kaip<br />
veiklos disciplinà (kriyâ yoga).<br />
Savo Parâtrîúikâ Vivaraoje, viename<br />
ástabiausiø, bet sykiu ir sunkiausiai suvokiamø<br />
mistiniø Kaðmyro ðaivizmo<br />
tekstø, <strong>kur</strong>iame aptariama mantros teorija<br />
ir praktika, Abhinavagupta pateikia<br />
scholastiðkai rafinuotà kalbos meta-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
127
Change language