Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
TOMAS AKVINIETIS<br />
206<br />
3. BE TO, ástatymas tuos, <strong>kur</strong>ie jam pavaldûs, skatina veikti teisingai. O skatinti<br />
veikti ið tiesø priklauso valiai, kaip tai akivaizdu ið jau pasakyto (kl. 9 a.1). Taigi<br />
ástatymas priklauso ne protui, o veikiau valiai. Todël Teisininkas sako: Tai, kas<br />
patinka valdovui, turi ástatymo <strong>gali</strong>à.<br />
BET PRIEÐINGAI. Ástatymui priklauso liepti ir drausti, o ásakinëti priklauso protui,<br />
kaip jau parodyta (kl.17 a.1). Vadinasi, ástatymas yra tai, kas priklauso protui.<br />
ATSAKAU, jog ástatymas yra tam tikras veiklos matas ir taisyklë, pagal <strong>kur</strong>ià<br />
kas nors ávedamas á veiklà arba nuo veiklos atitraukiamas: juk ástatymas vadinamas<br />
lex ið ligare – riðti, nes saisto veiklà. O þmoniø veiklos taisyklë ir matas<br />
yra protas, <strong>kur</strong>iam priklauso þmoniø veiklos pirmasis pradas, kaip tai matyti<br />
ið jau pasakyto (kl.1 a.1 á 3). Juk protui priklauso vesti á tikslà, <strong>kur</strong>is, pasak Filosofo,<br />
yra pirmasis veiklos pradas 2 . O kiekvienoje giminëje tas, <strong>kur</strong>is yra pradas,<br />
yra tos giminës matas ir taisyklë: pvz., vienetas skaièiaus giminëje ir pirmasis judesys<br />
judëjimo giminëje. Todël tebe<strong>gali</strong>oja iðvada, jog ástatymas yra tai, kas priklauso<br />
protui.<br />
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina: kadangi ástatymas yra tam tikra taisyklë ir matas,<br />
todël sakoma, kad jis <strong>gali</strong> bûti dvejopai. Vienaip – kaip esantis matuojanèiajame<br />
ir tvarkanèiajame. Kadangi matuoti ir tvarkyti priklauso protui, tai ástatymas<br />
ðitaip yra tik prote. Kitaip [jis yra] tvarkomajame ir matuojamajame. Tuose,<br />
<strong>kur</strong>iuos koks nors ástatymas á kà nors lenkia, ástatymas yra taip, kad bet <strong>kur</strong>á,<br />
ið <strong>kur</strong>io nors ástatymo kylantá polinká, <strong>gali</strong>ma vadinti ástatymu, bet ne ið esmës,<br />
o tarsi dalyvavimu 3 . Ðitaip kûno nariø polinkis á geidulingumà vadinamas<br />
kûno nariø ástatymu.<br />
Á ANTRÀJÁ atsakytina: kaip iðorinëje veikloje reikia nagrinëti veikimà ir tai, kas<br />
nuveikta, pvz., statymà ir tai, kas pastatyta; taip protinëje veikloje reikia nagrinëti<br />
patá proto veikimà (<strong>kur</strong>is yra supratimas ir protavimas) ir tai, kas ðiuo veikimu<br />
padaryta. Teorinio proto atveju pirmiausia yra apibrëþimas; toliau – prielaida; dar<br />
toliau yra silogizmas arba argumentas. Bet kadangi ir praktinis protas naudojasi<br />
silogizmu daromø daiktø atþvilgiu, kaip jau parodyta ir kaip Filosofas moko Etikos<br />
septintojoje knygoje 4 , tai praktiniame prote yra tai, kas su veikla siejasi taip,<br />
kaip teoriniame prote prielaida siejasi su iðvadomis. Ir tokios á veiklà nukreiptos<br />
bendros praktinio proto prielaidos turi ástatymo pagrindà. Tos prielaidos kartais<br />
bûna aktualiai svarstomos, o kartais protas jas turi kaip nuostatas.<br />
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, jog, kaip minëta (kl. 17 a.1), protas skatinimo <strong>gali</strong>à turi<br />
ið valios, nes dël to, jog kas nors nori tikslo, protas ásako tuos dalykus, <strong>kur</strong>iais siekiama<br />
tikslo. Bet tam, kad valia ásakytø dalykø atþvilgiu, turëtø ástatymo prigimtá,<br />
reikia, jog ji bûtø atitinkamai proto tvarkoma. Bû<strong>ten</strong>t ðitaip suprantama, kad<br />
valdovo valia turi ástatymo <strong>gali</strong>à, antraip valdovo valia bûtø veikiau neteisingumas<br />
negu ástatymas.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS
Change language