Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
iðkëlë ankstyvuosiuose veikaluose, todël<br />
pirmiausia remsimës jais. Kita vertus,<br />
plaèiai pasitelksime itin vertingà jo kûrybinio<br />
palikimo dalá – „Dienoraðèius“<br />
ir kità ávairialypá epistoliariná palikimà,<br />
mat èia <strong>gali</strong>ma rasti daug atsakymø á jo<br />
knygose glûdinèias másles arba paremti<br />
kai <strong>kur</strong>ias Kierkegaard’o kûrybinio palikimo<br />
vertinimo interpretacijas. Intymiuose<br />
dienoraðèiuose jis daþnai nejuèiomis<br />
prasitaria apie tas já kamavusias<br />
problemas, <strong>kur</strong>ias rûpestingai slëpë nuo<br />
skaitytojø paskelbtose knygose.<br />
Kartu su Schopenhaueriu ir F. Nietzsche<br />
Kierkegaard’as tapo átakingu<br />
naujos „gyvenimo“ svarbà teigianèios<br />
pakraipos màstytoju. Kaip taikliai paþymëjo<br />
J. Hohlenbergas, daugelis slapèiausiø<br />
Schopenhauerio minèiø buvo savarankiðkai<br />
suformuluotos ir átvirtintos<br />
Kierkegaard’o veikaluose [Hohlenberg,<br />
1960, p. 300]. Dienoraðèiai liudija, kad<br />
Kierkegaard’as su Schopenhauerio idëjomis<br />
susipaþino tik gyvenimo pabaigoje,<br />
kai svarbiausi jo veikalai buvo su<strong>kur</strong>ti.<br />
Ðio iracionalios valios metafizikos kûrëjo<br />
idëjos, kaip matyti ið didþiai pagarbiø<br />
þodþiø dienoraðtyje, Kierkegaard’ui<br />
padarë didþiulá áspûdá. 1854 m. dienoraðtyje<br />
jis raðë: „Buvau nustebæs, kai aptikau<br />
raðytojà [Schopenhauerá. – A.A.],<br />
<strong>kur</strong>io idëjos, nors kai kuo skyrësi, taèiau<br />
buvo artimos mano skelbiamoms“ [Kierkegaard,<br />
1949, p. 572]. Ypaè reikðminga,<br />
kad já „labiausiai þavi Schopenhauerio<br />
kova su Hegeliu“ ir „arðûs iðpuoliai<br />
prieð profesoriø filosofijà“ [<strong>ten</strong> pat,<br />
p. 573]. Schopenhaurá Kierkegaard’as<br />
laikë „didþiai reikðmingu autoriumi“ –<br />
toká ypatingà dëmesá liudija dienorað-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
èiuose uþraðytos mintys, skirtos kritinei<br />
jo asmenybës ir filosofijos refleksijai.<br />
Kitaip nei Schopenhaueris, artimai<br />
susijæs su klasikinio vokieèiø idealizmo<br />
tradicija, nuo <strong>kur</strong>ios jis taip ir nesugebëjo<br />
atsiriboti, nors ir fanatiðkai kovojo, kadangi<br />
gyveno jos idëjø klestëjimo metu,<br />
vëliau filosofines diskusijas pradëjæs<br />
Kierkegaard’as jau turëjo tam tikrà ðio<br />
mokslo istorijà ir Schopenhauerio idëjomis<br />
pagrástà teorijà. Kita vertus, vokieèiø<br />
klasikinio idealizmo korifëjø Schellingo<br />
ir Hegelio teorijos jau buvo praradusios<br />
savo pirmapradá gyvybingumà. Todël<br />
daug radikaliau Kierkegaard’as kritikavo<br />
klasikinius Vakarø racionalistinës<br />
filosofijos principus. Turëtume atkreipti<br />
dëmesá ir á kità, ne maþiau reikðmingà<br />
dalykà – Schopenhaueris buvo pripaþintas<br />
paskutiniaisiais jo gyvenimo metais,<br />
o Kierkegaard’ui to teko laukti daug ilgiau<br />
– iki pirmøjø XX a. deðimtmeèiø,<br />
kai, Vakarø Europoje ási<strong>gali</strong>nt susvetimëjimui,<br />
stiprëjant totalitarizmo <strong>ten</strong>dencijoms<br />
ir didëjant klasikiniø màstymo<br />
principø krizei, jo idëjos atgimë. Tuomet<br />
daugelá ðokiravæs ir visø pamirðtas Kierkegaard’as<br />
pamaþu tapo filosofø bei intelektualinio<br />
elito skaitomu autoriumi.<br />
Kodël ðis visø uþmirðtas „Kopenhagos<br />
atsiskyrëlis“, máslingø tekstø autorius<br />
iðkilo á Vakarø màstymo tradicijos<br />
Olimpà ir tapo vienu átakingiausiø màstytojø?<br />
Vienareikðmio atsakymo nëra,<br />
taèiau akivaizdu, kad viena svarbiausiø<br />
prieþasèiø – jam bûdingas áþvalgumas.<br />
Kierkegaard’as sugebëjo anksèiau nei kiti<br />
màstytojai áþvelgti vos besikalanèias<br />
þmogaus susvetimëjimo, nusivylimo, egzis<strong>ten</strong>cinës<br />
problematikos aktualëjimo ir<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
67
Change language