Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tanèiame konflikte. Sekëjas meistro kûryboje<br />
pastebi ir pasinaudoja tik madingais<br />
elementais. Daþniausiai tai bûna<br />
novatoriðki elementai, t. y. turintys maþiausiai<br />
panaðumo á tai, kas iki tol egzistavo.<br />
Mokinys didþiai nustebtø supratæs,<br />
jog ðis naujumas – visai ne tai,<br />
ko sàmoningai siekë meistras, o meistras<br />
bûtø ðokiruotas, suþinojæs, jog tik tokie<br />
jam priskiriami pasiekimai.<br />
B. Berensonas áþvelgia svarià Michelangelo<br />
átakà manieristams. Michelangelas<br />
suteikë figûrai judesio laisvæ, iðsprendë<br />
problemà, kaip kuo maþiau keièiant<br />
figûros padëtá perteikti kuo verþlesná judesá.<br />
Kitaip tariant, jam visø pirma rûpëjo<br />
judesio problema. Tuo tarpu Michelangelo<br />
sekëjai tose formose ir judesiuose<br />
áþvelgë ne sudëtingos problemos<br />
sprendimà, o naujà groþio idealà. Ðá groþá<br />
jie suvokë izoliuotai ir perdëm sureikðmintai.<br />
„Pakako ðios izoliacijos bei ið jos<br />
kylanèio tam tikrø meistro formø, pozø<br />
sureikðminimo bei perkomponavimo nesiekiant<br />
esminiø ir amþinø figûrinio meno<br />
reikalavimø diktuojamo tikslo, kad<br />
Michelangelo didingumas bei kilnumas<br />
virstø Cellinio ir Pontormo dekoratyvumu,<br />
elegancija ir iðskirtinumu“ 44 . Pirmoji<br />
manieristø karta nesis<strong>ten</strong>gia perprasti<br />
formos ir judesio, tai jau praeitas etapas.<br />
Dabar tapytojai panaudoja kai <strong>kur</strong>ias formas<br />
ir pozas dekoratyviems tikslams<br />
kaip paprasèiausias arabeskas. Jie nuoðirdþiai<br />
þavisi forma ir judesiu, taèiau<br />
tikrasis jø tikslas, <strong>kur</strong>io patys, regis, neásisàmonina,<br />
yra dekoratyvumas, elegancija,<br />
grakðtumas ir þavesys. Ðios savybës<br />
paèios savaime nëra tokios iðskirtinai<br />
meniðkos, kad pajëgtø suþadinti ilgalai-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KULTÛRA<br />
ká malonumà. Tad, B. Berensono manymu,<br />
pirmoji manieristø karta iðsiskiria ne<br />
tik tapybos grakðtumu ar dekoratyvumu,<br />
bet ir formos bei judesio samprata.<br />
Menotyrininkas retoriðkai klausia: kaþin,<br />
ar meno formø raida nebûtø pakrypusi<br />
kita linkme, jei Michelangelas bûtø gyvenæs<br />
trumpiau? Taigi matome, jog B. Berensono<br />
poþiûris á meno raidà ið esmës<br />
pasikeitë. Jei renesanso atsiradimà ir suklestëjimà<br />
jis siejo su iðoriniais veiksniais,<br />
t. y. palankia politine ir ekonomine Italijos<br />
situacija, Baþnyèios átakos kitimu (tai<br />
ypaè ryðku pirmojoje jo knygoje, 1894),<br />
tai nuosmuká sieja jau tik su autonomiðka<br />
paèiø meno formø raida. Prie manierizmo<br />
problemos B. Berensonas dar kartà<br />
sugráþta raðydamas Caravaggio (1951).<br />
Jis áþvelgia ryðkesnes manierizmo sàsajas<br />
su „akademizmu“ ir maþiau ryðkias – su<br />
affectation, apsimestinumu.<br />
Á manierizmo subjektyvumà, kaip<br />
prieðprieðà renesanso objektyvumui, dëmesá<br />
atkreipë Geisteschichte istorikai.<br />
M. Dvo¬ákas pastebejo, kad Italijos manieristø<br />
polinkis á subjektyvumà ir fantazijà<br />
daro jø menà artimesná gotikai, todël<br />
já lengviau perëmë XVI a. vis dar gotikiniø<br />
formø ðiaurieèiø menas. Gotikos<br />
atgimimà Ðiaurës renesanse akcentavo ir<br />
Otto Beneschas.<br />
Jose Ortega y Gassetas (1945) teigë,<br />
kad perëjimo nuo „artimo regëjimo“<br />
prie „tolimo regëjimo“, t.y. nuo gotikos<br />
dailininko kruopðtaus atskirø objektø iðorës<br />
tyrinëjimo „ið arti“ prie vieningo,<br />
sintezuojanèio visos scenos matymo<br />
<strong>ten</strong>dencija apogëjø pasiekë XIX a. impresionistø<br />
darbuose. Jis meno raidà<br />
apibrëþë taip: vakarieèiai dailininkai<br />
187
Change language