Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
lime priskirti realià egzis<strong>ten</strong>cijà, yra arba<br />
substancija, arba kiekybë, arba santykis,<br />
arba kokybë, arba veikimas, arba<br />
patyrimas, arba laikas, arba vieta, arba<br />
padëtis, arba turëjimas. O visa tai yra<br />
intelekto suvokiama kaip giminë, rûðis,<br />
skiriamasis, savybinis ar atsitiktinis poþymis.<br />
Tad predikamentai yra bendriausios<br />
realiø esiniø prigimtys, <strong>kur</strong>ios suprantamos<br />
kaip giminës, turinèios savàsias<br />
rûðis, besiskirianèias tarpusavyje<br />
skiriamaisiais, bûdingais ir atsitiktiniais<br />
poþymiais. Kita vertus, Smigleckis pripaþásta,<br />
kad tiek predikamentai, tiek<br />
predikabiliai yra veiksniai, nukreipiantys<br />
pirmàjá intelekto veiksmà tinkama<br />
linkme. Tiesa, Porfirijo predikabiliai ir<br />
Aristotelio kategorijos vadovauja sàvo-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
kinio supratimo veiksmui skirtingais bûdais.<br />
Mat kaip aiðkina pats Smigleckis,<br />
„Kategorijose tik redukuojami á deðimt<br />
aukðèiausiøjø giminiø tie dalykai, <strong>kur</strong>iø<br />
intelektinio supratimo èia [Porfirijo Ávade.<br />
– Aut. past.] mes esame mokomi, tuo<br />
tarpu èia yra pateikiamos paèios intelektinio<br />
supratimo objekto sàlygos“ 22 . Kitaip<br />
sakant, predikabiliai nukreipia pirmàjá<br />
intelekto veiksmà kaip proto esiniø<br />
bei paþinimo árankiø statusà teturinèios<br />
bûtinos ðio veiksmo sàlygos. Tuo tarpu<br />
kategorijos vadovauja minëtajam intelekto<br />
veiksmui kaip bendriausios realiø<br />
esiniø prigimtys, <strong>kur</strong>iø rûðimis yra to<br />
veiksmo objektai, o ðiø iðsamus ir tikslus<br />
paþinimas, savaime suprantama, reikalingas<br />
iðankstinio jø giminiø paþinimo.<br />
ÐEÐIØ PASKUTINIØJØ KATEGORIJØ ANALIZË<br />
Aptaræ, kaip buvo interpretuojama<br />
kategorija scholastinëje logikoje Lietuvoje<br />
XVI a. antrojoje pusëje, panagrinëkime,<br />
kaip ði logika aiðkino paskutines ðeðias<br />
kategorijas: veikimà, patyrimà, laikà,<br />
vietà, padëtá ir turëjimà. Kaip jau<br />
minëjome straipsnio ávade, scholastinëje<br />
logikoje ðiems ðeðiems predikamentams<br />
buvo skiriama visiðkai nedaug vietos.<br />
Lygiai taip darë ir logikos autoriai<br />
Lietuvoje XVI a. antrojoje pusëje. Ðtai<br />
Smigleckis visø minëtøjø predikamentø<br />
analizei skyrë tris, Ortizas – ðeðis puslapius,<br />
o Viana ðias kategorijas aptarë<br />
viena teze. Ðitoks abejingumas minëtosioms<br />
kategorijoms paaiðkinamas dviem<br />
prieþastimis. Pirma, pats Aristotelis substancijà,<br />
kiekybæ, santyká ir kokybæ savo<br />
traktate aptarë <strong>kur</strong> kas plaèiau nei<br />
kitas ðeðias kategorijas. Antra, siaurà ðe-<br />
ðiø paskutiniøjø predikamentø aiðkinimà<br />
lëmë ir tradicinë scholastinë jø statuso<br />
interpretacija. Pasak jos, ðie paskutiniai<br />
predikamentai savo esmëmis nesiskiria<br />
nuo keturiø pirmøjø kategorijø.<br />
Tad nëra jokio reikalo plaèiau aptarti ðeðis<br />
paskutiniuosius predikamentus, kadangi<br />
tai, kas pasakyta keturiø pirmøjø<br />
kategorijø analizëje, automatiðkai tinka<br />
ir likusiems predikamentams. Ðtai Smigleckio<br />
ásitikinimu, „ðie [t. y. ðeði paskutinieji.<br />
– Aut. past.] predikamentai nesiskiria<br />
nuo kitø kategorijø tuo, kad papildytø<br />
pastaràsias kokiu nors nauju,<br />
nuo ðiø kategorijø besiskirianèiu realiu<br />
formaliuoju apibrëþtumu [t. y. kokia<br />
nors realiai skirtinga esme. – Aut.<br />
past.]“ 23 , todël „…jie yra lengvai paþástami,<br />
remiantis kitø predikamentø paþinimu“<br />
24 . Panaðiai ir Viana vienintelëje<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
25
Change language