Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LEONARDA JEKENTAITË<br />
170<br />
vyje suskilæs þmogus: jis þino, kas yra gerai<br />
ir blogai, bet jis ne<strong>gali</strong> (ar nenori) atsispirti<br />
jusliniams kerams. Jis eina paskui<br />
juos nereflektuodamas, kaip Don Þuanas,<br />
arba jis sàmoningai pasirenka blogá<br />
ir nuodëmæ, savo krauju pasiraðydamas<br />
sutartá su velniu, ir prisiima visà kaltæ uþ<br />
savo pasirinkimà, kaip Faustas. Ðis estetikas<br />
nuolat jauèia pragaro karðèiu alsuojanèià<br />
juodàjà gelmæ. Jis arba pats yra nusigræþæs<br />
nuo Dievo, arba Dievas yra nusigræþæs<br />
nuo jo – konfliktas yra neiðvengiamas.<br />
Depresija, melancholija, neviltis,<br />
bûties netikrumo keliamas nerimas – tai<br />
jø laukianti bûsena. Sörenas Kierkegaard’as<br />
analizuoja ðiuos reiðkinius nepaprastai<br />
áþvalgiai. Tam tikra prasme <strong>gali</strong>ma<br />
sakyti, kad jis parodo, kokia kaina<br />
krikðèionybë pasiekë aukðèiausias þmogaus<br />
sublimacijos virðûnes ir kokios prarajos<br />
atsiveria, kai þmogus praranda savo<br />
tikëjimà, tiksliau, sugebëjimà tikëti. Ir<br />
svarbiausia yra tai, kad joks protas ir jokia<br />
moralë ne<strong>gali</strong> padëti tam, <strong>kur</strong>is savo<br />
valia ir savo protu perþengë geros valios<br />
ir protingo elgesio ribas ir ástûmë save á<br />
nevilties bedugnes.<br />
Panaðiai jauèiasi ir menininkas, apèiuopæs<br />
<strong>gali</strong>mybæ savo fantazijoje svaigintis<br />
ribø nepaisymu. Kurdamas naujybæ,<br />
jis turi perþengti áprastø vaizdiniø<br />
ribas. Jis griauna nusistovëjusià tvarkà<br />
ir bëga paskui savo vizijà, norëdamas jà<br />
realizuoti. Jo originalumas yra analogiðkas<br />
savivalei, nepaisanèiai bendros valios.<br />
Realybës nepriëmimas virsta neiðvengiamu<br />
sklandymu savojo „að“ refleksijose,<br />
nepabaigiamoje áspûdþiø virtinëje<br />
– kadaise I. Kantas jà pavadino<br />
blogàja begalybe, <strong>kur</strong>iai galà <strong>gali</strong> padaryti<br />
tik laisvas kûrëjo apsisprendimas.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
Estetizmo mestas iððûkis realybei<br />
yra tiesiogiai susijæs su narcisizmu. Estetikas<br />
niekada nestoja á kito þmogaus<br />
pozicijà, nes jam realybë yra visa tai,<br />
kas apribota jo „að“. Kitas jam yra tik<br />
pretekstas, bûdas iðgyventi kaþkà nauja,<br />
galbût nepaprasta. Narcizas viskà<br />
apibûdina kaip savojo „að“ subjektyvià<br />
iðsklaidà. Pasaulis yra jo refleksijø pasaulis.<br />
Narcisistinëje traumoje ástrigæs<br />
asmuo sunkiai ið to vaduojasi. Iðgyti <strong>gali</strong>ma<br />
per meilæ kitam þmogui, o narcizas<br />
<strong>gali</strong> mylëti tik save ir paèià meilæ (tiksliau,<br />
save ásimylëjusá), jam patinka þadinti<br />
meilës jausmus ir plëtoti tai iki begalybës.<br />
Ið tiesø jis þaidþia kitø jausmais.<br />
Jam svarbu pavergti kito sielà,<br />
nes svarbiausia – suþavëti, sujaudinti. Ir<br />
kuo didesni barjerai bûna áveikiami, tuo<br />
didesnis tai laimëjimas. Todël narcizas<br />
kartu yra ir ironikas.<br />
Ironija – tai tikrovës teigimas ið tikrøjø<br />
jà neigiant. Ir ironiðkasis estetikas be<br />
galo tobulai ávaldo ðá þaidimà dviprasmybëmis.<br />
Jis visada sako ir „taip“, ir<br />
„ne“ tuo paèiu metu. Kad ir apie kà jis<br />
kalbëtø, ið tikrøjø kalba apie save ir savo<br />
patirtá, bet visada <strong>gali</strong> iðsiginti, jog jis<br />
buvæs suprastas pernelyg tiesmukai ir<br />
nepagrástai sutapatintas su savo lyriniu<br />
herojum. Tai plevenimas ir virð savæs paties,<br />
tuo naudojamasi „ádomiems“ ir jaudinantiems<br />
sàlyèio taðkams su pasauliu<br />
atrasti. Jis ðaiposi ir pats ið savæs ðvenèiausios<br />
ekstazës akimirkà (pav. 2) 9 . Ir jo<br />
asmenybë suskyla á tûkstanèius daliø.<br />
Suskilusi siela skæsta nuolatiniuose vidiniuose<br />
konfliktuose ir prieðtaravimuose<br />
sau, tai tokia rafinuota ir subtiliai jaudri<br />
bûsena, <strong>kur</strong>ios nebeámanoma iðreikðti<br />
dis<strong>kur</strong>syvia logika, tik muzika – tiesio-
Change language