Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

GEDA BAÈAUSKAITË
180
BERNARDO BERENSONO KONCEPCIJA
RENESANSO STUDIJØ KONTEKSTE
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
GEDA BAÈAUSKAITË
Lietuvos teisës universitetas
The Concepts of Bernard Berenson in the Context
of Renaissance Studies
SUMMARY
Gauta 2002-12-16
Pabaiga. Pradþia „Logos“ Nr. 33
This article analyses the concepts of Bernard Berenson in the context of Renaissance studies. The main
emphasis is given to the changing attitude towards Renaissance culture and its place in the development
of art. It attempts to convey the singularity of Berenson’s view of Renaissance painting by comparing
interpretations of Botticelli’s works presented by different critics of the same time, including Aby
Warburg, W. Pater and H. Wolfflin.
Simptomiðka, kad B. Berensonas nesiëmë
nagrinëti problemiðko, vadinamojo
Ðiaurës renesanso, su kuriuo buvo neblogai
susipaþinæs ir kuriuo domëjosi,
ypaè savo mokslinës karjeros pradþioje
(pakanka paþvelgti á besikartojanèià muziejø
lankymo marðrutø geografijà).
Italijos ir Ðiaurës renesanso skirtumus
bandyta aiðkinti rasiniais skirtumais.
Knygoje Italija ir vokiðkasis formos
ÐIAURËS RENESANSO PROBLEMA
RAKTAÞODÞIAI. Meno istorijos istorija, renesansas, Berensonas, Botticelli.
KEY WORDS. The history of the history of art, Renaissance, Berenson, Botticelli.
jausmas (1931) H. Wölfflinas prieðprieðina
italiðkà ir ðiaurietiðkà meninës formos
pojûtá. Jo poþiûris, paremtas „grynuoju
matymu“, nerado stilistinës vienovës
ávairiose XVI a. ðiaurietiðko meno
formose. M. Dvo¬ákas áþvelgë naujà,
iðryðkëjusià apie 1520-uosius kryptá
subjektyvumo link ir tolyn nuo centrinës
Italijos dailei bûdingø fiksuotø taisykliø
bei objektyvaus natûralizmo. Ðia