Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LEONARDA JEKENTAITË<br />
168<br />
keliolika bûdø. Juoba siuþetà siûloma<br />
nuðauti... Kas gi sieja ðias lietuviðkø beletristø<br />
improvizacijas? Pirmiausia, þinoma,<br />
jie patys. Paskui – laikas, po to –<br />
vieta... Galiausiai, aiðku, muzika. Bû<strong>ten</strong>t<br />
tam tikra muzika, <strong>kur</strong>i yra nutylantis ir<br />
pasigirstantis balsas, aidas, atoðaukos,<br />
sàskambiai ir sambalsiai. (...) Ko jau per<br />
akis, tai tikrai – likimo, meilës, mirties.<br />
Erotikos, <strong>kur</strong>i traukia þodþius ir sakinius<br />
á prieká. Tai vidinë teksto erotika,<br />
rafinuota ir subtili. Be jos, regis, neásivaizduojama<br />
dabartinë proza, kalbos,<br />
fraziø þaismës. Tai nëra koks noveliø<br />
romanas. Ámanu já vadinti tekstø romanu,<br />
flirtu, ritualiniais ðokiais...“ 6<br />
Ðioje Sigito Gedos autocharakteristikoje<br />
iðryðkinta viskas, kas bûdinga mûsø<br />
minëtam estetizmui. Pirmiausiai krinta á<br />
akis kolektyvinis autorius. Galime áþvelgti<br />
ádomiø (nors grynai iðoriniø) paraleliø<br />
tarp ðio ir S. Kierkegaard’o pagrindinio<br />
kûrinio Arba – arba, <strong>kur</strong>á jis raðë imituodams,<br />
kad ðis veikalas esàs su<strong>kur</strong>tas keliø<br />
visiðkai skirtingø asmenybiø*. Kolektyvinis<br />
autorius suteikia <strong>gali</strong>mybæ atsirasti<br />
daugiabriauniam, stereo þvilgsniui á<br />
tà patá objektà. Vienur skirtingi poþiûriai<br />
Pirmà kartà samplaikà „demoniðkas estetizmas“<br />
radau áþymiosios rusø fenomenologës<br />
Piamos Gaidenko knygoje Tragedija<br />
estetizma, skirtoje S. Kierkegaard’o fi-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KELETAS ÞODÞIØ APIE TERMINUS 7<br />
prieðtarauja vienas kitam, kitur – sutaria,<br />
kartu sukeldami nelauktø asociacijø, atverdami<br />
netikëtø prasmiø, <strong>kur</strong>iø negalëtø<br />
„uþkabinti“ vienasmenë logika. Tai,<br />
beje, buvo sëkmingai panaudota ir M.<br />
Lermontovo, W. Faulknerio ir kitø klasikø<br />
kûryboje. Taèiau aptariamo kûrinio<br />
bendraautorystë nëra imituojama, ji yra<br />
reali ir sàmoningai pabrëþiama meninio<br />
efekto forma. Be to, akivaizdu ir tai, kad<br />
romanas suprantamas ne kaip konkretaus<br />
erotinio ávykio pristatymas, bet kaip<br />
ávedimas á ypatingà, visiems jiems bendrà<br />
erotinæ nuotaikà, <strong>kur</strong>i pateikiama kaip<br />
juos vienijanèios þiûros á pasaulá leitmotyvas.<br />
Iðorinio veiksmo logika nëra esminis<br />
dalykas, ir svarbiausia yra tai, kaip<br />
ðio romano herojaus „að“ jauèiasi pasaulyje,<br />
t.y. ne kas, bet kaip viskas vyksta**.<br />
Todël siuþetas èia ne daug kà reiðkia (já<br />
<strong>gali</strong>ma ir „nuðauti“), o asociacijos su muzika<br />
ir ðokiu – labai svarbios. Daugiaveidis,<br />
suskilæs savyje autorinis „að“su<strong>kur</strong>tas<br />
to paties gelminio komplekso, <strong>kur</strong>io<br />
kitos apraiðkos yra narcisizmas, vyraujanti<br />
muzikos ir erotizmo stichija, ironija<br />
ir autoironija, – tai leidþia suprasti kierkegoriðkoji<br />
psichoanalizë.<br />
losofijos analizei 8 . Pastarasis apibûdinimas<br />
papildo jo garsiàjà „triadà“ – asmenybiø<br />
tipologijà: estetikas, etikas ir religijos<br />
riteris. Estetikas – asmuo, <strong>kur</strong>io va-<br />
* Ðià knygà sudarë skirtingom pavardëm pasiraðyti skirtingø stiliø raðiniai: Estetiko aforizmø rinkinys,<br />
romanas Suvedþiotojo dienoraðtis, erotiniai muzikiniai tyrinëjimai, <strong>kur</strong>iuose subtiliai nagrinëjama Mocarto<br />
opera Don Þuanas, etiko poþiûriu analizuojamas pats donþuanizmo reiðkinys ir kt.<br />
** Toks pat daugiaveidiðkumas ryðkus Ð. Saukos kûryboje ir S. Parulskio romane Trys sekundës dangaus.<br />
Panaðiai ir E. Nekroðiaus spektaklyje Metai veikia kolektyvinis „að“, <strong>kur</strong>io vientisumui reikðmingesnë<br />
yra muzika ir veiksmo ritmas, nei K. Donelaièio tekstas ar aktoriaus þodis.
Change language