Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
JURGA JONUTYTË<br />
112<br />
ra tik papildomas naujais duomenimis ar<br />
jø paaiðkinimais. Galbût <strong>gali</strong>ma sakyti,<br />
kad jis papildomas naujomis prasmëmis,<br />
t.y. tuo, kas koreguoja visuminá supratimà<br />
ir kas kartu yra koreguojama.<br />
Dabar <strong>gali</strong>ma dar aiðkiau suformuluoti<br />
bendrà bruoþà, bûdingà ir Husserlio,<br />
ir Ricoeuro, ir Merleau-Ponty kalbëjimo<br />
sampratoms (vadinasi, fenomenologinei<br />
kalbëjimo sampratai): kalbëjimas<br />
ne atspindi mintá, þinojimà arba supratimà,<br />
bet <strong>kur</strong>ia supratimà ir plëtodamasis<br />
nuolat per<strong>kur</strong>ia já visà, o ne vien papildo<br />
detalëmis. Ðitaip ðis veiksmas nëra<br />
uþdaras sàmonës veiksmas ar dvasinë<br />
veikla: kitas þmogus, <strong>kur</strong>io pavidalas,<br />
veidas, nusiteikimas yra prieðais mane<br />
(net ir tada, kai jis tik menamai yra prieðais<br />
mane), irgi turi <strong>gali</strong>os kiekvienu<br />
kalbëjimo momentu pakreipti já kita vaga.<br />
Ir ne vien ásiterpdamas á pokalbá, tiesiog<br />
– bûdamas.<br />
Ðtai citata, <strong>kur</strong>ia pasakoma bemaþ<br />
tas pat, kà Ricoeuras iðsamiai dësto Laike<br />
ir pasakojime: „Mes, kalbantieji, þinome<br />
tai, kà kalbame, ne geriau uþ tuos,<br />
<strong>kur</strong>ie mûsø klausosi; að sakau, kad að<br />
suprantu tà ar kità mintá, kai manyje<br />
gimsta sugebëjimas apipinti jà dis<strong>kur</strong>su,<br />
<strong>kur</strong>iam vykstant gimsta vienijanti prasmë,<br />
ir ðis sugebëjimas byloja ne apie tai,<br />
kad iðlaikysiu jà savo rankose ir visada<br />
turësiu prieðais; jis liudija tai, kad að ágijau<br />
tam tikrà màstymo stiliø“ 18 . Uþgimusi<br />
vienijanti prasmë (Ricoeuras ðá judesá<br />
vadina konfigûruojanèiàja pasakojimo<br />
dimensija) garantuoja vien màstymo<br />
stiliø, o ne statiðkai pasilieka kaip<br />
tai, kas jau ágyta ar iðsiaiðkinta, – ji niekada<br />
netampa objektu.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
Objektu netampa ir suprasta, pateikta<br />
ar numatyta asmens gyvenimo istorija.<br />
Ji plëtodamasi nuolat modifikuoja<br />
savo paèios kûrimo veiksmà – „màstymo<br />
stiliø“. Màstymo stilius paradoksaliai<br />
tampa tikruoju màstymo turiniu, pokalbio<br />
bûdas – tikruoju pokalbio tikslu.<br />
Esame ápratæ grieþtai skirti pasakojimo<br />
bûdà nuo jo turinio – galvoti, kad ámanoma<br />
skirtingiems þmonëms skirtingu<br />
stiliumi (tokiu, <strong>kur</strong>is jiems priimtiniausias,<br />
ar tokiu, <strong>kur</strong>is nustatytas reglamentu)<br />
papasakoti tuos paèius turinius. Taip<br />
pat esame ápratæ manyti, kad „að“, susitinkantis<br />
daugybæ ávairiø þmoniø, yra<br />
visada tas pats. Tokiu bûdu ir nuosavo<br />
gyvenimo istorija, ir savo asmens ypatybiø<br />
apraðymas ima atrodyti kaip tam<br />
tikri pastovûs (nors ir nuolat pasipildantys)<br />
turiniai, maþdaug „duotybës“ ar<br />
„faktai“, <strong>kur</strong>ie vienaip ar kitaip pristatomi<br />
kam nors arba sau. Vadovaujantis<br />
tokia samprata, ið kalbëjimo apie save<br />
reikalaujama, kad jis bûtø pagrástas, kitaip<br />
sakant, ið jo reikalaujama tiesos: reikalaujama<br />
nekeisti objektyviai susiklosèiusios<br />
istorijos, pasakoti jà tikrà. Taèiau<br />
kas gi yra toji objektyviai susiklosèiusi<br />
istorija, jeigu kiekvienà kartà ji klostosi<br />
ið naujo, priklausomai nuo to, kokias supratimo<br />
ar atminties gelmes jos „autoriaus“<br />
sàmonëje atveria tas (ar tie), <strong>kur</strong>iam<br />
(ar <strong>kur</strong>iems) ði istorija dedikuojama?<br />
Tokia kalbëjimo samprata vis dëlto<br />
nepaverèia kalbëjimo(si) veiksmo prasimanymø<br />
skleidimu; tik paaiðkëja, kad<br />
prasimanymø <strong>gali</strong>mybë slypi kitur: melas<br />
yra ne kalbos, bet santykio klaida.<br />
Tokia kalbos samprata atveria <strong>gali</strong>mybæ<br />
dar geriau suprasti ankstesniame
Change language