Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
AL-FÂRÂBÎ<br />
222<br />
simas tapo ginèo objektu tarp Ibn Sinos, <strong>kur</strong>is<br />
perëmë al-Fârâbî paþiûras, ir al-Gazâlî. Reikëtø<br />
pridurti, jog viena ar kitokia forma, mintis,<br />
kad „Dievo draugø“(awliyâ’) sielos pasiekia<br />
angeliðkøjø bûtybiø laipsná ir tampa nebepavaldþios<br />
þemiðkajam ribotumui, buvo labai bûdinga<br />
islame, ypaè tarp sufijø. Krikðèionybei<br />
bûdinga þmogaus „trapumo“ ir nuodëmingumo<br />
samprata buvo nelabai bûdinga islamui.<br />
Nors tai ir netapo visuotinai pripaþinta nuomone,<br />
bet mintis, kad tobulybæ pasiekæs sufijø<br />
ðeichas ágyja imunitetà nuodemei (`is.ma)<br />
buvo labai gaji. Kaip matome, ne kitaip mano<br />
ir al-Fârâbî, tik jo „tobulasis þmogus“ yra ne<br />
tiek sufijus-mistikas, o iðminèius-filosofas (jø<br />
skirtumai bûtø atskira ir plati tema).<br />
10 Ðioje vietoje al-Fârâbî pabrëþia tai, kad siela<br />
iðlaiko po mirties savo individualybæ – jà suformavo<br />
kûno, <strong>kur</strong>iame ji buvo savybës. Ibn<br />
Ruðdas, prieðingai, sielos pomirtiná individualumà<br />
neigia.<br />
11 Al-Fârâbi doktrinoje intelektinis pradas uþima<br />
aukðèiausià vietà. Juk ir jo metafizinë sistema<br />
prasideda tuo, kad po Pirmojo prado tuojau einantis<br />
esinys „suvokia save ir suvokia pirmàjá“.<br />
Kitaip negu al-Fârâbî ir kiti arabiðkieji peripatetikai,<br />
taip pat ir mu`tazilitaI, kitos islamo filosofinës<br />
kryptys labiau pabrëþë voliuntaristiná<br />
pradà, pvz., aðaritai pabrëþë arbitralià, racionaliø<br />
motyvø nevarþomà Dievo valià, <strong>kur</strong>i okazionalistiðkai<br />
kiekvienà akimirkà <strong>kur</strong>ia pasaulá<br />
ið nieko. Sufijai tokiu pradu laikë meilæ (mah.abba)<br />
– taip pat voliuntaristiná pradà – remdamiesi,<br />
pavyzdþiui, hadit_u „[Dievas sako] buvau<br />
paslëptas lobis ir troðkau (paþodþiui – h.abbaytu<br />
– mylëjau), kad tapèiau regimas, todël sukûriau<br />
pasaulá“. Meilæ jie laikë virðracionaliu pradu,<br />
<strong>kur</strong>á <strong>gali</strong>ma pasiekti tik transcenduojant in-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
telektà – „protas kaip asilas roþyne atsigulë,<br />
meilës istorijà tiktai pati meilë apsakë“. Reikia<br />
vis dëlto paþymëti, kad al-Fârâbî, pabrëþdamas<br />
ne vien þinojimo, bet ir veiksmo prado reikðmæ<br />
„dorybingajam miestui“, valios faktoriui teikë<br />
didesnæ reikðmæ, negu antikinë tradicija. Kai <strong>kur</strong>ie<br />
krikðèioniðkieji filosofai-teologai taip pat labiau<br />
pabrëþë intelelektiná pradà (Tomas Akvinietis),<br />
o kiti (Augustinas, Dunsas Skotas, Ockhamas)<br />
– voliuntaristiná.<br />
12 Arabiðkas þodis s.inâ‘a ið principo <strong>gali</strong> bûti verèiamas<br />
tiek „menas“, tiek ir „amatas“. Al-<br />
Fârâbî laikais tarp „meno“ ir „amato“, tarp<br />
„taikomojo“ ir „grynojo“ meno nebuvo pricipinio<br />
skirtumo (tiek islamo pasaulyje, tiek Europoje).<br />
„Meno menui“, muziejinio meno samprata<br />
tada neegzistavo, „meniniai“ artefaktai<br />
buvo gaminami praktiniams, sakraliniams ar<br />
kasdieniams poreikiams <strong>ten</strong>kinti, o tai, kà dabar<br />
vadintume „amato“ dirbiniais, daþniausiai<br />
turëdavo estetinæ-metafizinæ vertæ. Konkreèiai,<br />
raðtas turëjo tiek perteikti tam tikrà turiná ir<br />
prasmæ, tiek ir bûti patrauklus akiai ir estetiðkas.<br />
Priklausymas tam tikrai amatininkø gildijai<br />
(as.nâf) paprastai reikðdavo ir priklausymà<br />
tam tikrai religinei brolijai – tarikatui. Be abejo,<br />
amatininkø iniciacija nebûdavo visiðka, taèiau<br />
jie bendraudavo su sufijais, reguliariai dalyvaudavo<br />
jø apeigose, todël sugebëdavo savo<br />
gaminiuose atspindëti sakralinius-metafizinius<br />
archetipus. Al-Farâbî, lygindamas menus ir<br />
metafizinæ-intelektinæ sielos kontempliacijà, bû<strong>ten</strong>t<br />
ir iðryðkina ðá dalykà. Savaime aiðku, tai<br />
nebuvo vienodai taikoma visiems menams, ir,<br />
pavyzdþiui, ðlavëjo darbà pavadinti lietuviðkai<br />
„menu“ kaþkaip neapsiverèia lieþuvis.<br />
B. d.<br />
Ið arabø k. vertë<br />
Linas KONDRATAS<br />
Versta ið: Al-Fârâbîs. Abhandlung der Musterstaat. Aus Londoner und Oxforder Handschrif<strong>ten</strong>.<br />
Herausgegeben von Fr. Dieterici, Leiden, E.J.Brill, 1895. Pakartotinai perspausdinta:<br />
Abû Nasr Ibn Muhamed Al-Fârâbî, Risala fi ara’ ahl madina al-faDhila (Der Musterstaat).<br />
Herausgegeben von Friedrich Dieterici. Reprint by the Institute of the History of Arabic Islamic<br />
Science at the Johann Wolfgang Goethe University in Frankfurt, 1999.