20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

AL-FÂRÂBÎ<br />

222<br />

simas tapo ginèo objektu tarp Ibn Sinos, <strong>kur</strong>is<br />

perëmë al-Fârâbî paþiûras, ir al-Gazâlî. Reikëtø<br />

pridurti, jog viena ar kitokia forma, mintis,<br />

kad „Dievo draugø“(awliyâ’) sielos pasiekia<br />

angeliðkøjø bûtybiø laipsná ir tampa nebepavaldþios<br />

þemiðkajam ribotumui, buvo labai bûdinga<br />

islame, ypaè tarp sufijø. Krikðèionybei<br />

bûdinga þmogaus „trapumo“ ir nuodëmingumo<br />

samprata buvo nelabai bûdinga islamui.<br />

Nors tai ir netapo visuotinai pripaþinta nuomone,<br />

bet mintis, kad tobulybæ pasiekæs sufijø<br />

ðeichas ágyja imunitetà nuodemei (`is.ma)<br />

buvo labai gaji. Kaip matome, ne kitaip mano<br />

ir al-Fârâbî, tik jo „tobulasis þmogus“ yra ne<br />

tiek sufijus-mistikas, o iðminèius-filosofas (jø<br />

skirtumai bûtø atskira ir plati tema).<br />

10 Ðioje vietoje al-Fârâbî pabrëþia tai, kad siela<br />

iðlaiko po mirties savo individualybæ – jà suformavo<br />

kûno, <strong>kur</strong>iame ji buvo savybës. Ibn<br />

Ruðdas, prieðingai, sielos pomirtiná individualumà<br />

neigia.<br />

11 Al-Fârâbi doktrinoje intelektinis pradas uþima<br />

aukðèiausià vietà. Juk ir jo metafizinë sistema<br />

prasideda tuo, kad po Pirmojo prado tuojau einantis<br />

esinys „suvokia save ir suvokia pirmàjá“.<br />

Kitaip negu al-Fârâbî ir kiti arabiðkieji peripatetikai,<br />

taip pat ir mu`tazilitaI, kitos islamo filosofinës<br />

kryptys labiau pabrëþë voliuntaristiná<br />

pradà, pvz., aðaritai pabrëþë arbitralià, racionaliø<br />

motyvø nevarþomà Dievo valià, <strong>kur</strong>i okazionalistiðkai<br />

kiekvienà akimirkà <strong>kur</strong>ia pasaulá<br />

ið nieko. Sufijai tokiu pradu laikë meilæ (mah.abba)<br />

– taip pat voliuntaristiná pradà – remdamiesi,<br />

pavyzdþiui, hadit_u „[Dievas sako] buvau<br />

paslëptas lobis ir troðkau (paþodþiui – h.abbaytu<br />

– mylëjau), kad tapèiau regimas, todël sukûriau<br />

pasaulá“. Meilæ jie laikë virðracionaliu pradu,<br />

<strong>kur</strong>á <strong>gali</strong>ma pasiekti tik transcenduojant in-<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

telektà – „protas kaip asilas roþyne atsigulë,<br />

meilës istorijà tiktai pati meilë apsakë“. Reikia<br />

vis dëlto paþymëti, kad al-Fârâbî, pabrëþdamas<br />

ne vien þinojimo, bet ir veiksmo prado reikðmæ<br />

„dorybingajam miestui“, valios faktoriui teikë<br />

didesnæ reikðmæ, negu antikinë tradicija. Kai <strong>kur</strong>ie<br />

krikðèioniðkieji filosofai-teologai taip pat labiau<br />

pabrëþë intelelektiná pradà (Tomas Akvinietis),<br />

o kiti (Augustinas, Dunsas Skotas, Ockhamas)<br />

– voliuntaristiná.<br />

12 Arabiðkas þodis s.inâ‘a ið principo <strong>gali</strong> bûti verèiamas<br />

tiek „menas“, tiek ir „amatas“. Al-<br />

Fârâbî laikais tarp „meno“ ir „amato“, tarp<br />

„taikomojo“ ir „grynojo“ meno nebuvo pricipinio<br />

skirtumo (tiek islamo pasaulyje, tiek Europoje).<br />

„Meno menui“, muziejinio meno samprata<br />

tada neegzistavo, „meniniai“ artefaktai<br />

buvo gaminami praktiniams, sakraliniams ar<br />

kasdieniams poreikiams <strong>ten</strong>kinti, o tai, kà dabar<br />

vadintume „amato“ dirbiniais, daþniausiai<br />

turëdavo estetinæ-metafizinæ vertæ. Konkreèiai,<br />

raðtas turëjo tiek perteikti tam tikrà turiná ir<br />

prasmæ, tiek ir bûti patrauklus akiai ir estetiðkas.<br />

Priklausymas tam tikrai amatininkø gildijai<br />

(as.nâf) paprastai reikðdavo ir priklausymà<br />

tam tikrai religinei brolijai – tarikatui. Be abejo,<br />

amatininkø iniciacija nebûdavo visiðka, taèiau<br />

jie bendraudavo su sufijais, reguliariai dalyvaudavo<br />

jø apeigose, todël sugebëdavo savo<br />

gaminiuose atspindëti sakralinius-metafizinius<br />

archetipus. Al-Farâbî, lygindamas menus ir<br />

metafizinæ-intelektinæ sielos kontempliacijà, bû<strong>ten</strong>t<br />

ir iðryðkina ðá dalykà. Savaime aiðku, tai<br />

nebuvo vienodai taikoma visiems menams, ir,<br />

pavyzdþiui, ðlavëjo darbà pavadinti lietuviðkai<br />

„menu“ kaþkaip neapsiverèia lieþuvis.<br />

B. d.<br />

Ið arabø k. vertë<br />

Linas KONDRATAS<br />

Versta ið: Al-Fârâbîs. Abhandlung der Musterstaat. Aus Londoner und Oxforder Handschrif<strong>ten</strong>.<br />

Herausgegeben von Fr. Dieterici, Leiden, E.J.Brill, 1895. Pakartotinai perspausdinta:<br />

Abû Nasr Ibn Muhamed Al-Fârâbî, Risala fi ara’ ahl madina al-faDhila (Der Musterstaat).<br />

Herausgegeben von Friedrich Dieterici. Reprint by the Institute of the History of Arabic Islamic<br />

Science at the Johann Wolfgang Goethe University in Frankfurt, 1999.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!