Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

(pavyzdþiui, Dievo egzistencijos faktas)
nedaro átakos kalbos prasmingumui. Teologinis
diskursas yra prasmingas, jei jis
teisingai suformuotas. Tuomet jis veda
á tam tikrà Dievo paþinimà: jei þinome,
kaip ávardyti Dievà, þinome tai, apie kà
kalbame. Kartais mes suprantame kalbos
padedami. Èia galime prisiminti
Nietzsche’s posaká, jog „kur kas svarbiau
þinoti, kaip daiktai vadinasi, negu
kas jie yra“ 153 .
Vardas turi savyje prasmæ kaip savo
turiná. Tuo tarpu tikrosios vardo reikðmës
kartais galime ir neþinoti. Taip yra
kalboje apie Dievà, mat èia signifikacijos
modusas, kuris ir nulemia reikðmæ,
yra nepakankamas, neapibrëþtas, „kitoks“.
Teologinës kalbos prasmingumas
kyla ið pramës patyrimo, kuris ið esmës
yra „intelektinis patyrimas“ 154 . Ðiame
gyvenime toks patyrimas ámanomas tik
dël deskripcijos, tai yra „paþinimas apraðomuoju
bûdu“. Teologijos paslaptis,
neatsakyti klausimai, galutinio suprati-
Literatûra ir nuorodos
76 Plg. STh I, q. 13, a. 5.
77 Plg. De verit. q. 2, a. 1.
78 Plg. J. H. Walgrave. Understanding of God according
to Thomas Aquinas // Louvain Studies.
Vol. VII no. 2 (1978), p. 87.
79 Ralph McInerny. The Logic of Analogy: An Interpretation
of St.Thomas.– The Hague: Nijhoff,
1961, p. VI.
80 Plg. J. H. Walgrave, op. cit., p. 88.
81 SCG I, 34: ordo attenditur idem secundum nomen
et secundum rem quandoque, quandoque
vero non idem.
82 Ten pat: Quando vero id quod est prius secundum
naturam, est posterius secundum
cognitionem, tunc in analogicis non est idem
ordo secundum rem et secundum nominis rationem.
MOKSLINË MINTIS
mo ilgesys charakterizuoja ðv.Tomo „intelektualizmà“.
Tikrasis Dievo paþinimas,
paþinimas per „paþástamumà“ yra
paþadëtas tik aname gyvenime, kai suþinosime
„paskutiná vardà“, identiðkà
paèiam Ávardintajam, jo esmei, nes „jei
mes galëtume suprasti paèià (Dievo) esmæ,
kokia ji yra, ir duoti jai jos nuosavà
vardà, mes bûtume já iðreiðkæ per vienà
vienintelá vardà“ 155 .
Tomo Akvinieèio teologinës kalbos
supratimas suderina doktrininá ir mistiná
teologijos aspektus. Nors apie mistinio
patyrimo galimybæ Tomas visuomet
kalba labai atsargiai, rodos, jis þino, kas
yra dieviðkoji tikrovë, ir todël gali apie
jà kalbëti. Toks „þinojimas“ yra tam tikras
patyrimas, suteikiantis jo kalbai
prasmës, be kurios, Wittgensteino þodþiais
tariant, teologija tik „tartum gestikuliuoja
þodþiais, nes, stengdamasi kà
nors pasakyti, neþino, kaip tai iðreikðti“
156 . Teologinës kalbos „dialektika“
tampa ámanoma tik dël tikëjimo ðuolio.
83 Ten pat: Sic igitur, quia ex rebus aliis in Dei
cognitionem pervenimus, res nominum de
Deo et rebus aliis dictorum per prius est in
Deo secundum suum modum, sed ratio nominis
per posterius. Unde et nominari dicitur a
suis causatis.
84 STh I, q. 13, a. 5.
85 Plg. R. McInerny, p. 162.
86 In Ephes, cap., lect.4: Utrum autem paternitas
quae est in coelis et in terra derivetur a paternitate
quae est in divinis, dubitatur. Et videtur
quod non, quia nomina sec imponimus
secundum quod res nominatas cognoscimus;
quidquid autem cognoscimus, est per creaturas;
ergo nomina imposita a nobis rebus ipsis,
plus et prius conveniunt creaturis quam
ipsi Deo. Respondeo et dico quod nomen ali-
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
107