Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
VYTIS VALATKA<br />
26<br />
minëtosioms kategorijoms skirtoje tezëje<br />
teigia, jog „…[veikimas ir patyrimas],<br />
lygiai kaip ir kitos po jø einanèios aukðèiausiosios<br />
giminës, akivaizdþiai yra sudaryti<br />
ið keturiø prieð [veikimà ir patyrimà]<br />
einanèiø predikamentø…“ 25<br />
Tad ðeðios paskutiniosios kategorijos<br />
jø esmës poþiûriu yra ne kas kita kaip<br />
pati substancija, kiekybë, kokybë ir santykis.<br />
Taèiau tokiu atveju iðkyla klausimas,<br />
ar tarp pastarøjø ir ðeðiø paskutiniøjø<br />
kategorijø iðvis egzistuoja koks<br />
nors skirtumas. Kitaip sakant, ar veikimas,<br />
patyrimas, buvimas tam tikroje<br />
vietoje bei tam tikru laiku, padëtis ir turëjimas<br />
ið tiesø yra kitokios kategorijos<br />
negu substancija, kiekybë, kokybë ir<br />
santykis? O gal nenuginèijamas Mokytojas<br />
vis dëlto padarë nedovanotinà klaidà,<br />
suteikdamas atskirø predikamentø<br />
statusà esiniams, <strong>kur</strong>ie ið tiesø tëra tam<br />
tikros pirmøjø keturiø kategorijø rûðys?<br />
Kaip ir buvo <strong>gali</strong>ma tikëtis, logikos autoriø<br />
Lietuvoje XVI a. antrojoje pusëje<br />
atsakymai á minëtuosius klausimus reabilituoja<br />
Aristotelio autoritetà. Èia aiðkinama,<br />
kad nors keturios pirmosios bei<br />
ðeðios likusios kategorijos ir nesiskiria<br />
savo esme, vis dëlto ðioms dviem kategorijø<br />
stovykloms priklausanèios prigimtys<br />
yra skirtingi predikamentai. Mat,<br />
kaip teigia Ortizas, „bûti atskiru predikamentu<br />
reiðkia turëti toká pirmosios<br />
substancijos 26 determinavimo bûdà, <strong>kur</strong>is<br />
skirtøsi nuo kitø predikamentø disponuojamø<br />
tokio determinavimo bûdø“<br />
27 . Kitaip sakant, kad bûtø atskira<br />
kategorija, uþ<strong>ten</strong>ka bûti esiniu, turinèiu<br />
vien tik jam bûdingà realiai egzistuojanèiø<br />
individualiø substancijø apsprendimo<br />
modusà (modus afficiendi). O ðeðiems<br />
paskutiniesiems predikamentams priski-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
riamos prigimtys kaip tik ir tesiskiria<br />
nuo keturiø pirmøjø kategorijø bû<strong>ten</strong>t<br />
minëtuoju modusu, tad ðioms prigimtims<br />
teisëtai suteikiamas savarankiðkø –<br />
nuo pirmøjø predikamentø skirtingø<br />
kategorijø statusas. Mat keturios pirmosios<br />
kategorijos lemia individualø daiktà<br />
ið vidaus, tai yra ðiame daikte egzistuoja<br />
(inhaerentes). Ðtai substancijos kategorija<br />
lemia individualø subjektà kaip<br />
bendroji pastarojo esmë, kiekybë – kaip<br />
ðio subjekto tásumas ir dydis, santykis –<br />
kaip ið minëtojo individo vidujybës kylantis<br />
sàryðis su kitais individais, kokybë<br />
– kaip ðiame daikte esanti savybë.<br />
Tuo tarpu likusieji predikamentai, nors<br />
ir redukuojami á substancijà, santyká,<br />
kiekybæ ir kokybæ, taèiau, kitaip negu<br />
pirmosios kategorijos, apibrëþia pirmàjà<br />
substancijà tik tiek, kiek jie yra uþ ðios<br />
substancijos ribø egzistuojanèios ir bû<strong>ten</strong>t<br />
dël to jai iðoriðkai tepritaikomos bûtys.<br />
Ðià paskutiniøjø kategorijø specifikà<br />
puikiai pailiustruoja lakoniðka Smigleckio<br />
frazë: „kas tik [determinuoja subjektà]<br />
iðoriðkai, sudaro ðeðis paskutiniuosius<br />
predikamentus“ 28 . Ðtai buvimo<br />
tam tikroje vietoje bei laike predikamentai<br />
þymi iðoriná savojo subjekto santyká<br />
su anapus ðio subjekto esanèiais vieta ir<br />
laiku – atskiromis kiekybës kategorijos<br />
rûðimis. Lygiai taip pat ir turëjimo kategorija,<br />
kaip antai koks nors drabuþis<br />
ar ginklas, ji, bûdama iðorinë savo subjektui<br />
substancija, lygiai tokiu pat iðoriniu<br />
bûdu determinuoja ðá subjektà kaip<br />
esantá apsirengusá ar apsiginklavusá.<br />
Vadinasi, teigiama, kad ðeði paskutinieji<br />
predikamentai skiriasi nuo pirmøjø<br />
kategorijø ne esmëmis, o vien tik ðiø<br />
esmiø egzistavimo bûdu, arba modusu.<br />
Taèiau èia mums iðkyla klausimas, ku-
Change language