20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

VYTAUTAS RADÞVILAS<br />

138<br />

t.y iðsiaiðkinti, kà ið praeities teorinio paveldo<br />

perëmë vienas ar kitas filosofas ir<br />

kokias jo paties idëjas pripaþino ar plëtojo<br />

vëlesni màstytojai, yra pamatinë paties<br />

mokslinio tyrinëjimo ðioje srityje sàlyga.<br />

Taèiau ji geriausiu atveju nebent<br />

ðiek tiek apibrëþia intelektualinio smalsumo<br />

ribas ir jokiu bûdu ne<strong>gali</strong> bûti laikoma<br />

patikimu bet <strong>kur</strong>io màstytojo idëjø<br />

aktualumo ar jø realios átakos kriterijumi.<br />

Juk áþvalgesni ðiuolaikinës kultûros<br />

tyrinëtojai jau seniai yra atkreipæ dëmesá<br />

á „aleksandriðkas“ ar „bizantiðkas“ jos<br />

<strong>ten</strong>dencijas. Viena ið tokiø skatinanèiø<br />

susimàstyti <strong>ten</strong>dencijø dabarties mokslø<br />

– ypaè humanitariniø – srityje yra nesulaikoma<br />

vadinamojo antrinio, arba parazitinio,<br />

„dis<strong>kur</strong>so“ plëtra 1 . Vis labiau<br />

ásitvirtinant ðiai <strong>ten</strong>dencijai, mokslinis tyrinëjimas<br />

– o kà jau kalbëti apie filosofiná<br />

màstymà – pamaþu tampa, kaip kartais<br />

sakoma, tiesiog „ritminga mokslinës<br />

produkcijos gamyba ir jos tiekimu“. Tai<br />

reiðkia, kad visas kultûros laukas – nuo<br />

archajiðkø bei egzotiðkø kultûrø iki paskutiniøjø<br />

postmoderniosios kultûros pavyzdþiø<br />

– nesunkiai „suaktualinamas“ ir<br />

paverèiamas tokios gamybos þaliava.<br />

Apskritai ðios „produkcijos“ – daþnai neþinia<br />

kam skirtos ir todël visiðkai beprasmiðkos<br />

– mokslinë ir net paþintinë vertë<br />

paprastai toli graþu nebûna akivaizdi, o<br />

neretai ji bûna reikalinga nebent paèiam<br />

jos tiekëjui. Ðià elementarià tiesà – kad<br />

publikacijø apie vienà ar kità màstytojà<br />

ar filosofinæ mokyklà skaièius savaime<br />

dar nëra joks jø idëjø reikðmës ir átakos<br />

rodiklis – ypaè dera prisiminti ryþtantis<br />

kà nors raðyti prancûzø personalizmo filosofijos<br />

tema.<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

Tad ið pradþiø pateiktina ðios filosofijos<br />

„vizitinë kortelë“ – trumpa jos svarbiausiø<br />

nuopelnø apþvalga. Personalistinë<br />

filosofija, atsiradusi praëjusio amþiaus<br />

ketvirtajame deðimtmetyje, ðiandien<br />

jau yra praeitis: jos kûrëjai seniai<br />

nuëjo nuo aktyvios socialinës ir teorinës<br />

veiklos scenos. Antra vertus, nekelia abejoniø<br />

jø vaidmuo atnaujinant ir modernizuojant<br />

katalikiðkàjà filosofijà. Prancûzø<br />

personalizmas padarë iðties didelæ<br />

átakà tolesnei katalikiðkosios filosofijos<br />

raidai, daugelá jo idëjø perëmë ir plëtojo<br />

vëlesnës modernistø kartos. Ne maþiau<br />

pagrástai <strong>gali</strong>ma apeliuoti ir á milþiniðkà<br />

praktiná personalistinio sàjûdþio indëlá<br />

atnaujinant paèià Katalikø baþnyèià. Atsiradæs<br />

kaip atsakas á praëjusio amþiaus<br />

ketvirtajame deðimtmetyje prasidëjusià<br />

Vakarø pasaulio krizæ, o kartu su ja kaip<br />

niekad anksèiau iðryðkëjusá katalikybës<br />

nuosmuká, personalistinis sàjûdis iðsikëlë<br />

itin ambicingà tikslà – ágyvendinti katalikybës<br />

„renesansà“ ir tuo pagrindu atgaivinti<br />

krizæ iðgyvenanèià visà Vakarø<br />

civilizacijà. Tiesa ir tai, kad kai <strong>kur</strong>ios sàjûdþio<br />

idëjos pasirodë kiek per ankstyvos<br />

ir buvo nepalankiai sutiktos tuometinës<br />

Katalikø baþnyèios vadovybës. Taèiau<br />

praëjus vos trisdeðimèiai metø, jos buvo<br />

átrauktos á pastoracinæ II Vatikano susirinkimo<br />

konstitucijà „Baþnyèia dabartiniame<br />

pasaulyje“ 2 , o netrukus praktiðkai<br />

ágyvendintos ávairiose Baþnyèios gyvenimo<br />

ir veiklos srityse.<br />

Ir vis dëlto ðie neginèytini prancûzø<br />

personalizmo teoriniai ir praktiniai nuopelnai<br />

priklauso praeièiai ir patys savaime<br />

vargu ar bûtø pakankamai svarus<br />

pagrindas po pusës amþiaus prisiminti

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!