Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
sikeitimus ir paèiu jø vyksmo metu. Tokiu<br />
atveju að <strong>gali</strong>u stebëti patá jø gimties<br />
manyje momentà ir po to jø genezæ<br />
manyje. Tada að <strong>gali</strong>u stebëti pasyvià,<br />
asociatyvià, afektyvià, áprotinæ mano iðgyvenamos<br />
kûniðkos sàmonës gimtá. Tokià<br />
egotinio subjektyvumo genezæ Husserlis<br />
vadina hyletine (arba materialia)<br />
geneze. Hylë – sinonimiðka pasyvumui,<br />
asociatyvumui, afektyvumui, paveikumui<br />
ir habitualumui ir daþnai apibrëþiama<br />
kaip das Ichfremde, tai yra kaip tai,<br />
kas yra svetima Að, taèiau yra giliai manyje:<br />
trumpai tariant, svetima manyje,<br />
bet nuo manæs neatskiriama 3 .<br />
2. Genetinë fenomenologija<br />
kaip metodas<br />
Neabejotina, kad genetinë fenomenologija<br />
suteikia parankø, grieþtà, konceptualø<br />
ir patyrimu paremtà tyrinëjimo<br />
metodà. Paminësiu tris pagrindinius jo<br />
bruoþus: imanentinë genezë, transcendentinë<br />
genezë ir transcendentinis empirizmas.<br />
Pirmus du pabrëþia pats Husserlis;<br />
remdamasi treèiuoju, <strong>kur</strong>á apraðau<br />
greit pasirodysianèioje savo knygoje<br />
apie aiðkø ásikûnijimà (Depraz, 2001),<br />
s<strong>ten</strong>giuosi nutiesti kelià produktyviai<br />
apykaitai tarp empirinio ir transcendentinio<br />
patyrimø.<br />
(a) Imanentinë genezë ir mokslinis<br />
iðkilimas<br />
Imanentinë egotinio subjektyvumo<br />
genezë yra konkretus pasyvus procesas,<br />
kylantis mûsø tam tikrus áproèius ir laikysenà<br />
turinèiame kûne, <strong>kur</strong>á po Galvos<br />
iðspausdinimo (1920) Merleau-Pon-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
ty vadino kûniðka schema, ir tai Husserlis<br />
dar anksèiau (1908) iðryðkino kaip<br />
mûsø kinestetiná pasyvøjá „Að <strong>gali</strong>u“:<br />
mano Leib ir vëliau (1918–1926) – kaip<br />
Triebhabitualität (Husserl, 1966, p. 418).<br />
Nors tokie pasàmoningi ávykiai nëra,<br />
grieþtai kalbant, vien tik fiziologiniai ar<br />
nerviniai procesai, jie parodo mûsø iðgyvenamos<br />
sàmonës atsiradimo dinamikà,<br />
<strong>kur</strong>i panaði á globalios sàmonës iðkilimà<br />
ið lokaliniø nerviniø savybiø.<br />
Toks funkcionalus (fungierend) áproèio<br />
in<strong>ten</strong>cionalumas turi automatizmo dalá,<br />
<strong>kur</strong>ià Husserlis vadina individualiu Habitualität<br />
ir kolektyviniu Sedimentierung,<br />
taèiau kitaip nei nervinës sistemos procesuose,<br />
<strong>kur</strong>iose pasirodo nervinës savybës,<br />
Að turiu <strong>gali</strong>mybæ reaktyvuoti, kaip<br />
sako Husserlis, toká pasàmoningà funkcionalumà<br />
ir taip já ásisàmoninti.<br />
Maþa to, að gana sàmoningai vengiau<br />
bûdvardþiø iki-sàmoningas, iki-asmeninis,<br />
iki-noetinis ir ypaè iki-reflektyvus,<br />
nes abejoju, ar tokie pasyvûs procesai<br />
yra ankstesni uþ sàmonæ. Toks linijine<br />
laiko samprata paremtas poþiûris<br />
kyla ið perdëto pasikliovimo vienetiniais<br />
empirinës ontogenezës (kûdikiø atveju)<br />
arba sàmonës filogenezës modeliais (gyvûnø<br />
atveju). Prieðingai, að siûlyèiau nelinijinæ<br />
laikiðkà cirkuliacijà tarp abiejø<br />
ðiø lygiø.<br />
(b) Transcendentinë genezë ir metafizika<br />
Vis dëlto imanentinæ genezæ bûtina<br />
papildyti transcendentine geneze, <strong>kur</strong>i<br />
reikalauja atsiþvelgti á tà faktà, kad ákûnytos<br />
sàmonës ne<strong>gali</strong>ma traktuoti nei<br />
kaip gryno kûniðko funkcionalumo, nei<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
147
Change language