Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Daugelio filosofijos istorijos ir teorijos
darbø autorius Augusto Guzzo (g.
1894), susijæs su hëgeliðkàja tradicija,
daugiausia dëmesio skyrë asmenybiðkojo
Að problematikai. Jis svarstë ðià problematikà
ásikûnijimo ir transcendentalumo
aspektais. Teigë, kad asmenybiðkasis
Að yra kitoks, bet kartu ir neatskirtas
nuo Dievo, gyvena istorijos konkretybëje
ir teisingais sprendimais bei
veiksmais ákûnija vertybes. Pasak Guzzo
egologijos teorijos 36 , þmogus, sakydamas
Að, prieðstato save já supanèiam
gamtiniam pasauliui, su kuriuo susijæs
tûkstanèiais ryðiø. Þmogaus minties ir
valios aktai savo pobûdþiu skiriasi nuo
Literatûra ir nuorodos
11 Encyclopedie francaise. Tome X1X. Philosophie.
Religion. – Paris. 1957, p. 19, 06–9.
12 L. Lavelle. De L’Acte. – Paris, 1937, p. 10.
13 Ten pat, p. 106.
14 L. Lavelle. L’Etre. – Paris, 1947, p. 9.
15 L. Lavelle. La presence total. – Paris, 1934, p. 51.
16 L. Lavelle. De L’Acte, p. 304–305.
17 Encyclopedie francaise, Tome XIX. Philosophie.
Religion, p. 19, 06–9.
18 L. Lavelle. La presence totale, p. 40.
19 Ten pat, p. 54.
10 Ten pat, p. 31.
11 Ten pat, p. 25.
12 L. Lavelle. De L’Acte, p. 200.
13 L. Lavelle. La presence totale, p. 174.
14 Ten pat, p. 166.
15 L. Lavelle. Science, esthetique, metaphysique. –
Paris, 1967, p. 183.
16 L. Lavelle. L’Erreur de Narcisse.– Paris, 1939,
p. 161.
17 L. Lavelle. De L’Acte, p. 388.
18 R. Le Senne. Obstacle et valeur.– Paris, 1934,
p. 179.
19 Ten pat, p. 192.
20 R. Le Senne. Le Devoir.– Paris, 1930, p. 342.
21 Ten pat, p. 340.
22 M. Veto. La metaphysique religieuse de Simone
Weil. – Paris, 1971, p. 143.
MOKSLINË MINTIS
gamtiðkojo pasaulio, bet nëra skirtingos
prigimties. Kaip tik todël þmogus gali
praktiðkai veikti gamtiðkoje aplinkoje.
Italijoje yra ir daugiau spiritualistinës
pakraipos katalikø filosofø. M. F. Sciaccos,
R. Le Senne’o, G. Marceli’o mokinys
Romos universiteto profesorius Pietro
Prini (g. 1915) teigë, kad krikðèionybës
filosofija negalima kaip spekuliatyvi
metafizika, kriksèioniðkoji filosofinë
refleksija gali kilti tik ið tikinèiojo „vidujinio“
santykio su kerygma. Enrico Castelli
(g. 1900), Vittorio Mathieu (g. 1923)
plëtoja egzistencialistiná spiritualizmà,
Felice Battaglia (g. 1902) kuria spiritualistinæ
vertybiø teorijà.
23 S. Weil. La Connaissance Surnaturelle. – Paris,
1950, p. 81–83.
24 S. Weil. Sur la scienc. – Paris, 1966, p. 55.
25 Ten pat, p. 59.
26 S. Weil. Attente de Dieu. – Paris, 1950, p. 92.
27 M. Veto. Ten pat, p. 148
28 A. Nowicki. Wstæp // Wspolczesna filozofia
wlosk. – Warszawa, 1977, s. 8.
29 Ten pat, p. 9.
30 A. R. Caponigri. Contemporary Neo-Augustinianism
// Proceedings of the American Catholic
Philosophical Association, Vol. XLVIII. – Washington,
1974, 306.
31 M. F. Sciacca. Opere complete, t. 23. – Milano,
1965, p. 160.
32 J. Gervasi. The Integralism of Michele Federico
Sciacca // Proceedings of the American Catholic
Philosophical Association, Vol. XLVIII, p. 41.
33 M. F. Sciacca. Atto ed Essere. – Milano, 1963,
p. 17.
34 M. F. Sciacca. Interiorita oggettiva. – Milano,
1951.
35 A. R. Caponigri. Carlini, Armando // The Encyclopedia
of Philosophy, Vol. 2. – New York-
London, 1972, p. 23.
36 A. Guzzo. La filosofia contemporanea in Italia.
Invito al dialogo, Asti, 1958, p. 258.
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
19