Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
KLASIKA
sis protas. Todël daiktus valdantis protas, kuris egzistuoja Dieve kaip visatos valdove,
turi ástatymo prigimtá. Ir kadangi dieviðkasis protas nieko nemàsto laike, bet
Patarliø knygoje sakoma (Pat 8,23), kad jo màstymas yra amþinas 13 , todël ðá ástatymà
reikia vadinti amþinuoju.
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, jog tie, kurie nëra paèiuose savyje 14 , egzistuoja pas
Dievà tiek, kiek jis apie juos ið anksto þino ir [jø buvimà] numato, pasak Laiðko
romieèiams: Kuris paðaukia tuos, kuriø nëra, kaip ir tuos, kurie yra (Rom 4,17) 15 . Todël
amþinoji dieviðkojo ástatymo samprata turi amþinojo ástatymo prigimtá, nes Dievas
já skiria valdyti ið anksto þinomus daiktus.
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog skelbiama ir þodþiu, ir raðtu. Amþinàjá ástatymà Dievas
skelbia abiem bûdais, nes ir dieviðkasis Þodis yra amþinas, ir gyvenimo knygos
raðymas yra amþinas. Bet tø, kurie girdi ir skaito, atþvilgiu skelbimas negali
bûti amþinas.
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, kad ástatymas aktyviai suponuoja nukreiptumà á tikslà,
nes bûtent juo nukreipiama á tikslà, bet ne pasyviai, t.y. pats ástatymas nëra nukreiptas
á tikslà, nebent atsitiktinai, kai valdanèiojo tikslas yra ne jame paèiame ir
jis bûtinai turi á já nukreipti savo ástatymà. Taèiau dieviðkojo valdymo tikslas yra
pats Dievas ir jo ástatymas yra jis pats. Todël amþinasis ástatymas nëra nukreiptas
á kità tikslà.
2 ARTIKULAS
AR MUMYSE YRA PRIGIMTINIS ÁSTATYMAS
Á ANTRÀJÁ ATSAKOME ÐITAIP. Atrodo, kad mumyse nëra jokio prigimtinio
ástatymo.
1. Juk þmogui valdyti pakanka amþinojo ástatymo: Augustinas traktato Apie laisvà
apsisprendimà pirmoje knygoje sako, kad amþinasis ástatymas yra tai, dël ko teisinga,
kad visi daiktai bûtø tvarkingiausiai. O gamtoje nëra nebûtinø dalykø pertekliaus,
kaip nëra bûtinø dalykø stokos. Vadinasi, nëra jokio þmogui prigimto
ástatymo.
2. BE TO, jau árodyta (kl.90 a.2), kad þmogaus veikla ástatymu nukreipiama á tikslà.
Taèiau þmogaus veikla á tikslà nukreipiama ne prigimtimi, kaip atsitinka neprotingiems
kûriniams, kurie siekia tikslo tik ágimtu noru, nes þmogus tikslo
siekia protu ir valia. Vadinasi, nëra jokio þmogui prigimto ástatymo.
3. BE TO, kas nors yra tuo laisvesnis, kuo maþiau pavaldus ástatymui. O þmogus
dël laisvo apsisprendimo [galios], kurios gyvûnai neturi, yra laisvesnis uþ visus
gyvûnus. Kadangi kiti gyvûnai nëra pavaldûs prigimtiniam ástatymui, todël
ir þmogus nepavaldus jokiam prigimtiniam ástatymui.
211