20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LORETA ANILIONYTË<br />

52<br />

buvo bandoma juos pataisyti, tai að nesu<br />

tiek savimi pasitikintis, kad manyèiau,<br />

jog ðio menko mano niekuèio poveikis<br />

galëtø bûti didesnis.“ 1 Mandeville’is<br />

taikliai paþymi, kad dauguma tokiø<br />

darbø autoriø aiðkina þmonëms, kokie<br />

jie turëtø bûti, o ne kokie jie yra. Bet<br />

raðtais þmogaus nepakeisi. Savo pasakëèios<br />

áþangoje Mandeville’is tiesiai formuluoja,<br />

kad nei nuo raðymo, nei nuo<br />

skaitymo þmonës nesikeièia. Jokie argumentai<br />

þmoniø neátikina. Todël ir á savo<br />

raðtus Mandeville’is þiûri tik kaip á<br />

nekenksmingà kaprizà. Jis ieðkàs ne kitø<br />

þmoniø pritarimo, o tik teikiàs malonumà<br />

sau. O jeigu atsiras vienas kitas<br />

bendramintis – tai tuo maloniau. „Að<br />

raðau ne miniai ir palankumo ieðkau tik<br />

tarp tø nedaugelio, <strong>kur</strong>ie <strong>gali</strong> màstyti<br />

abstrakèiai ir iðkelti savo protà virð neiðmanëliø.“<br />

2 Kartu Mandeville’is turëjo<br />

teisæ pasakyti, kad jis nebijo tos minios<br />

(ir ne tik jos) pasmerkimo.<br />

Bet gráþkime prie Mandeville’io pasakëèios<br />

apie bites, <strong>kur</strong>iai buvo lemta<br />

tapti pradiniu visos jo literatûrinës veiklos<br />

motyvu, jos postûmiu. Ji buvo 1705<br />

metais iðleista Londone kaip anoniminë<br />

broðiûra intriguojanèiu pavadinimu<br />

Niurnantis avilys, arba sukèiai, tapæ doraisiais<br />

(The Grumbling Hive, or Knaves<br />

turn’d Honest). Savo sàmojingumu,<br />

ðmaikðtumu ir paradoksaliomis joje iðsakytomis<br />

mintimis ji iðkart patraukë<br />

daugelio dëmesá ir gana plaèiai pasklido.<br />

Pasakëèia buvo paraðyta eilëmis,<br />

jambu, ir tai, be abejo, taip pat prisidëjo<br />

prie jos populiarumo. Nors, kaip minëta,<br />

ji nepre<strong>ten</strong>davo bûti meno kûriniu,<br />

taèiau, kiek nukrypstant nuo mûsø te-<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

mos, buvo átikinamas liudijimas, kaip<br />

palyginti greitai ir gerai jos autorius iðmoko<br />

anglø kalbà.<br />

Svarbiausia ðioje pasakëèioje buvo<br />

jos pagrindinë, alegorijomis perteikiama<br />

mintis, kad visuomenës gerovæ nulemia<br />

jà sudaranèiø asmenø ydos. Mandeville’is<br />

èia vaizduoja erdvø avilá, pilnà<br />

dûzgianèiø bièiø, <strong>kur</strong>ios gyvena ne tik<br />

pasiturinèiai, bet ir prabangiai. Ðis avilys<br />

kaip visuma visais atþvilgiais klesti,<br />

ir Mandeville’is imasi tarsi ið vidaus apraðyti,<br />

kas ðiame avilyje dedasi. Jis raðo,<br />

jog kadangi þmogus nemoka bièiø<br />

kalbos, tai visa, kas tame avilyje dedasi,<br />

belieka apraðyti tais þodþiais, <strong>kur</strong>iais<br />

naudojamës savo, þmoniø, gyvenime.<br />

Mat tai, kas vyksta avilyje, visiðkai analogiðka<br />

tam, kas vyksta klestinèioje visuomenëje.<br />

Milijonai bièiø uþsiëmusios<br />

tuo, kad <strong>ten</strong>kina savo be<strong>gali</strong>nius ir nepasotinamus<br />

norus, o kiti jø milijonai<br />

dirba nenuleisdamos rankø, vienos valdo<br />

neaprëpiamus turtus, o kitos pasmerktos<br />

sekinanèiam darbui, kad pelnytøsi<br />

duonà. Bet dar svarbiau kitkas:<br />

ásiþiûrëjus á atskiras avilyje pluðanèias<br />

bites, pasirodo, kad <strong>ten</strong> iðtisai klesti<br />

tamsûs reikalai reikaliukai, <strong>kur</strong>iuos mes<br />

ápratæ vadinti begëdiðkais ir negarbingais.<br />

Kai <strong>kur</strong>ie individai tuo uþsiima atvirai,<br />

visiðkai nesislapstydami. Tai ávairûs<br />

veltëdþiai, su<strong>ten</strong>eriai, vagys, pinigø<br />

klastotojai, ðarlatanai, apgavikai ir t.t. Jie<br />

ir vadinami sukèiais. Taèiau, klausia<br />

Mandeville’is, ar ðie individai (ðios bitutës)<br />

savo in<strong>ten</strong>cijomis kuo nors skiriasi<br />

nuo visø kitø, ir atsako á ðá klausimà nedviprasmiðkai:<br />

tamsiais savo darbeliais<br />

visos bitutës yra vienodos. Visos profe-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!