Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VYTAUTAS RADÞVILAS<br />
142<br />
„treèioji jëga“, <strong>kur</strong>iai buvo lemta suvaidinti<br />
reikðmingà vaidmená Prancûzijos<br />
istorijoje. Á ðià jëgà telkësi ávairiø religiniø<br />
ir politiniø paþiûrø þmonës, <strong>kur</strong>iuos<br />
pirmiausia siejo nenoras bendradarbiauti<br />
su minëtø besigrumianèiø stovyklø –<br />
komunizmo ir faðizmo – ðalininkais.<br />
„Treèioji jëga“ formavosi kaip savarankiðkas<br />
plaèiø Prancûzijos gyventojø<br />
sluoksniø sàjûdis, <strong>kur</strong>io nariai krizëje<br />
matë realø pavojø krikðèioniðkoms vertybëms<br />
ir apskritai paprasèiausiam<br />
þmoniðkumui. Pagrindinis sàjûdþio tikslas<br />
buvo kovoti su krize ieðkant „treèiojo<br />
kelio“ kaip konkreèios alternatyvos<br />
socializmo ir faðizmo idëjoms. „Treèiosios<br />
jëgos“ branduolá daugiausia sudarë<br />
rimtø permainø trokðtantys katalikai.<br />
Kadangi krizës simptomai buvo<br />
áþvelgiami visose gyvenimo srityse, tai<br />
nenuostabu, kad Prancûzijos ir kitø ðaliø<br />
intelektualø bûreliuose prabilta apie<br />
„totaliná Vakarø dekadansà“. Prancûzø<br />
katalikams ðios problemos buvo aktualios<br />
pirmiausia todël, kad krizë galutinai<br />
pakirto iki tol sàlygiðkai stabilià katalikybës<br />
padëtá ir, kaip parodë vëlesni<br />
ávykiai, tapo reikðmingu jos modernizavimà<br />
skatinusiu veiksniu. Bû<strong>ten</strong>t tada<br />
daugelyje Europos ðaliø katalikybës atsinaujinimo<br />
sàjûdis pirmà kartà tapo tikrai<br />
masiðkas, t.y. jame dalyvavo ne vien<br />
intelektualinis elitas, bet ir platûs tikinèiøjø<br />
sluoksniai. Nuo pat pirmøjø ðio sà-<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11 Ðià mokslinio dis<strong>kur</strong>so „infliacijos mechanikà“,<br />
<strong>kur</strong>ios mastai humanitariniø mokslø srityje tiesiog<br />
sukreèiantys, yra nagrinëjæ daugelis autoriø.<br />
Puikø ðios „mechanikos“ analizës pavyz-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
jûdþio dienø á já veikliai ásitraukë bûsimieji<br />
prancûzø personalizmo filosofijos<br />
kûrëjai. Praktinis dalyvavimas sàjûdyje<br />
jiems padëjo geriau suvokti katalikybës<br />
modernizavimo problemos mastà ir sudëtingumà.<br />
Tiesiogiai susipaþinæ su<br />
ávairiais ðios problemos aspektais, prancûzø<br />
personalistai ryþtingai atmetë maþø<br />
daliniø katalikybës reformø kelià ir<br />
iðkëlë visapusiðko jos atnaujinimo programà.<br />
Pagrindiná jos reikalavimà sàjûdþio<br />
pradininkas ir vadovas E. Mounier<br />
iðreiðkë garsiuoju ðûkiu „Refaire la Renaissance!“<br />
Galutiniu savo tikslu prancûzø<br />
personalistai laikë „personalistinæ<br />
ir bendruomeninæ revoliucijà“, turëjusià<br />
padëti atnaujintos – tikrai katalikiðkos<br />
ir humaniðkos – Vakarø civilizacijos pamatus.<br />
Ðiandien þinome, kad ði „revoliucija“<br />
neávyko, – svarbiausias jos tikslas taip ir<br />
liko neágyvendintas. Taèiau bendrais<br />
bruoþais apþvelgæ to meto socialinæ ir intelektualinæ<br />
katalikybës bûklæ bei prancûzø<br />
personalistø modernizacinius uþmojus,<br />
<strong>gali</strong>me suprasti, kad tokio masto<br />
reformø programai pirmiausia reikëjo<br />
solidaus teorinio pagrindo. Tad ir teorinës<br />
veiklos plotmëje personalistams iðkilo<br />
ne maþiau sunkus uþdavinys – su<strong>kur</strong>ti<br />
jø plaèius uþmojus atitinkanèià modernià<br />
katalikiðkà filosofijà. Jos bûtinas sandas<br />
turëjo bûti ir ðiuolaikiðka bei ákvepianti<br />
krikðèioniðka pasaulio istorijos vizija.<br />
dá þr. G. Steiner. Tikrosios esatys. – Vilnius, Aidai,<br />
p. 26–49.<br />
12 Tuo nesunku ásitikinti ádëmiau susipaþinus su<br />
ðios konstitucijos nuostatomis, ypaè su kai ku-
Change language