Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
TOMAS AKVINIETIS<br />
214<br />
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog þmogaus protas pats savaime nëra daiktø taisyklë,<br />
bet ið prigimties jam duoti principai yra tam tikros bendrosios taisyklës ir matai<br />
visø tø dalykø, <strong>kur</strong>iuos þmogus atlieka, <strong>kur</strong>iø taisyklë ir matas yra prigimtinis protas,<br />
nors jis nëra matas tø, <strong>kur</strong>ie yra ið gamtos.<br />
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, jog praktinis protas màsto apie tai, kà <strong>gali</strong>ma atlikti, kas<br />
yra atskira ir atsitiktina, bet ne apie tai, kas bûtina, kaip teorinis protas. Todël þmogiðkieji<br />
ástatymai ne<strong>gali</strong> turëti tokio neklaidingumo, <strong>kur</strong>is bûdingas árodinëjanèiøjø<br />
mokslø iðvadoms. Ir nebûtina, jog kiekvienas matas bûtø visais atþvilgiais teisingas<br />
ir tikslus, nes pakanka, kad jis pa<strong>ten</strong>kintø savo giminës reikalavimus.<br />
Literatûra ir nuorodos<br />
11 Þmogaus veiklos pradai skirstomi á vidinius ir<br />
iðorinius. Vidiniai veiklos pradai yra sielos <strong>gali</strong>os<br />
ir nuostatos. Pirmuosius Akvinietis nagrinëja<br />
Teologijos Sumos pirmosios dalies 77 klausime,<br />
antruosius – antrosios dalies 49-54 ir treèiosios<br />
dalies 55-89 klausimuose.<br />
12 Mat dorybë iðsaugo mumyse veiklos pradà, o nedorybë<br />
já sunaikina. Bet veikiant pradas yra á tikslà<br />
vedanti prieþastis, kaip matematikoje – prielaidos.<br />
Aristotelis. Rinktiniai raðtai. – Vilnius, Mintis,<br />
1990, p. 200.<br />
13 Ið Platono filosofijos atkeliavusi (þr., pvz., dialogà<br />
Parmenidas) dalyvavimo samprata Tomo<br />
metafizikoje atlieka labai svarbø vaidmená. Komentaruose<br />
Boetijaus traktatui Apie septynetus<br />
(de Hebdomadibus) dalyvavimà jis aiðkina ðitaip:<br />
kai koks nors daiktas ið dalies gauna tai, kas priklauso<br />
kitam, tada apskritai sakoma, kad jis pastarajame<br />
dalyvauja, pvz., sakoma, kad þmogus dalyvauja<br />
gyvûne, nes jis neturi visos gyvûno sàvokos<br />
apimties; dël tos paèios prieþasties Sokratas dalyvauja<br />
þmoguje. Taip pat subjektas dalyvauja savo<br />
atsitiktinybëje ir materija formoje, nes substancinë<br />
arba atsitiktinë forma, <strong>kur</strong>i pagal savo paèios sàvokà<br />
yra bendra, yra paskirta tam arba kitam subjektui,<br />
ir panaðiai sakoma, kad padarinys dalyvauja<br />
savo prieþastyje, pvz., sakome, kad oras dalyvauja<br />
saulës ðviesoje, nes jis tà ðviesà priima ne tokià<br />
ryðkià, kaip ji yra saulëje. Ið ðios citatos atrodo,<br />
kad tik siauresnë sàvoka dalyvauja platesnëje<br />
ir padarinys – prieþastyje. Taèiau toliau traktate<br />
Apie ástatymà (kl.91 a.2) Tomas teigia, kad<br />
amþinojo ástatymo dalyvavimas protingame kûrinyje<br />
vadinamas prigimtiniu ástatymu. Kadangi joks<br />
kûrinys nëra amþinojo ástatymo visuma ir joks<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
kûrinys ne<strong>gali</strong> bûti amþinojo ástatymo prieþastis,<br />
tai akivaizdu, kad dalyvavimo terminas èia<br />
vartojamas prieþasties dalyvavimo padarinyje<br />
prasme. Vadinasi, terminas dalyvavimas èia vartojamas<br />
tiek padarinio (siauresniosios sàvokos)<br />
dalyvavimo prieþastyje (platesnëje sàvokoje)<br />
prasme, tiek prieþasties dalyvavimo padarinyje<br />
prasme.<br />
14 […] yra nuomonë, <strong>kur</strong>i susijusi su tuo, kas bendra,<br />
ir kita nuomonë, <strong>kur</strong>i apima paskirus dalykus, – èia<br />
jau juslës valdos. Kai ið tø dviejø nuomoniø susidaro<br />
viena, tai vienu atveju siela bûtinai tà iðvadà<br />
turi patvirtinti, o kitu atveju, kai nuomonë susijusi<br />
su veikla, – tuojau pat jà ágyvendinti. Aristotelis.<br />
Rinktiniai raðtai, p. 191.<br />
15 Aristotelis. Rinktiniai raðtai, p. 146.<br />
16 […] labiausiai ir aukðèiausiojo gërio siekia ta bendrija,<br />
<strong>kur</strong>i yra svarbiausioji ir apima visas kitas; ði<br />
bendrija ir vadinama valstybe, arba pilietine bendrija.<br />
Aristotelis. Politika. – Vilnius, Pradai,<br />
1997, p.63.<br />
17 Kadangi prigimtis reiðkia dalyko esmæ kaip susijusià<br />
su jam bûdingu veikimu (þr. Tomas Akvinietis.<br />
Apie esiná ir esmæ, Apie tiesà, Apie intelekto<br />
vienovæ prieð averoistus. – Vilnius, <strong>Logos</strong>,<br />
2000, p. 9), tai pasakymas liepimas dël paskiro<br />
darbo neturi ástatymo prigimties <strong>gali</strong> bûti suprastas<br />
kaip tai, kad tas liepimas neveikia kaip ástatymas,<br />
neturi ápareigojanèios ástatymo <strong>gali</strong>os,<br />
kitaip tariant, liepimas, <strong>kur</strong>is neturi ástatymo<br />
prigimties, neveikia kaip ástatymas.<br />
18 Ástatymø leidëjai, pratindami pilieèius prie dorybiø,<br />
padaro juos gerus – toks yra kiekvieno ástatymø<br />
leidëjo noras ir tikslas. Aristotelis. Rinktiniai<br />
raðtai, p. 85.
Change language