Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
19 Jeigu, kaip sakyta, þmogus, <strong>kur</strong>is turi tapti dorovingas,<br />
privalo bûti teisingai auklëjamas ir pratinamas,<br />
o vëliau turi daryti dorus darbus ir nei savo<br />
valia, nei prieð savo valià nedaryti nieko blogo,<br />
ir jeigu tai <strong>gali</strong>ma daryti tik tvarkant gyvenimà pagal<br />
tam tikrà planà ir tikslingà tvarkà, <strong>kur</strong>i turi pakankamai<br />
<strong>gali</strong>os priversti paklusti, tai tëvo valdþia<br />
neturi tos <strong>gali</strong>os ir ne<strong>gali</strong> priversti, – apskritai to<br />
ne<strong>gali</strong> padaryti vieno þmogaus valdþia, nebent tik<br />
karaliaus ar kieno nors panaðaus; uþtat ástatymas<br />
turi priverèiamàjà <strong>gali</strong>à, nes jis yra tvarkomasis<br />
pradas, kilæs ið supratingumo ir proto. Aristotelis.<br />
Rinktiniai raðtai, p. 270.<br />
10 Norint nesupainioti prigimtinio ástatymo su ástatymo<br />
prigimtimi, reikia prisiminti, kad prigimtis<br />
yra kitas esmës vardas, þymintis jos pasireiðkimà<br />
per veiklà (þr. Tomas Akvinietis. Apie<br />
esiná ir esmæ. Apie tiesà. Apie intelekto vienovæ<br />
prieð averoistus. – Vilnius, <strong>Logos</strong>, 2000, p. 7) Todël<br />
klausimà, ar ástatymo apskritai prigimtis<br />
reikalauja, kad jis bûtø paskelbtas, <strong>gali</strong>ma suprasti<br />
ðitaip: ar bûtina ástatymà paskelbti, kad<br />
jis veiktø kaip ástatymas? Prigimtinis ástatymas<br />
plaèiàja prasme yra ta amþinojo ástatymo dalis,<br />
<strong>kur</strong>iai paklûsta kûriniø prigimtys, o siauràja<br />
prasme jis yra kûrinio protu suprasta amþinojo<br />
ástatymo dalis.<br />
11 Apibrëþimo stilistinis griozdiðkumas pateisinamas<br />
jo sudëtiniø daliø eiliðkumu, <strong>kur</strong>is atitinka<br />
klausimo artikulø eiliðkumà.<br />
12 Þmogus turi protà, <strong>kur</strong>iuo <strong>gali</strong>, nors nëra bûtinybës<br />
verèiamas paþinti savo prigimtá ir tuo<br />
paèiu prigimtiná ástatymà, <strong>kur</strong>iam privalo paklusti,<br />
jeigu nori tobulëti ir pasiekti savo buvimo<br />
pilnatvæ. Kitaip tariant, þmogus turi <strong>gali</strong>à<br />
paþinti prigimtiná ástatymà, jam leista já paþinti,<br />
bet jis nëra priverstas paþinti ir nuo jo<br />
valios priklauso, paþins ar ne. Taèiau to ástatymo<br />
veikimas nuo jo valios nepriklauso: paþintas<br />
ar nepaþintas jis vis tiek veikia.<br />
13 Prieð amþius buvau su<strong>kur</strong>ta, paèioje pradþioje, prieð<br />
þemës pradþià (Pat 8,23). A.Rubðio vertimas.<br />
14 Kitaip tariant, <strong>kur</strong>iø dar nëra ðiame pasaulyje,<br />
bet <strong>kur</strong>ie bûtinai bus.<br />
15 È. Kavaliausko vertime ði citata atrodo truputá<br />
kitaip: […] <strong>kur</strong>is atgaivina numirusius ir ið ne-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KLASIKA<br />
bûties paðaukia bûti daiktus. Ði ir kitos toliau nurodytos<br />
Biblijos citatos skiriasi, nes Tomas citavo<br />
Vulgatà, t.y. ðv.Jeronimo Biblijos vertimà<br />
á lotynø kalbà, o Kavaliauskas vertë ið graikø,<br />
Rubðys – ið hebrajø, aramëjø ir graikø kalbø.<br />
Palyginti su mûsø laikais, viduramþiais vieðpatavo<br />
daug laisvesnë citavimo tradicija ir Tomas<br />
Ðv. Raðtà daþnai cituodavo ið atminties. Be to,<br />
buvo keletas Vulgatos versijø. Plaèiau apie tai<br />
þr. Wilhelmus G.B.M Valkenberg. Words of the<br />
Living God. Place and Function of Holy Scripture<br />
in the Theology of St.Thomas Aquinas. – Peeters,<br />
Leuven, 2000.<br />
16 Versdamas ðias Biblijos citatas rëmiausi J. Skvirecko<br />
vertimu, taèiau treèiàjá sakiná turëjau iðversti<br />
savaip, kad jis geriau atitiktø Akvinieèio<br />
mintá. A.Rubðio vertime ðie sakiniai pateikti ðitaip:<br />
Atnaðaukinte iðtikimai aukas […] Daugelis<br />
sako: „O, kad sulauktume geresniø dienø!“ Vieðpatie,<br />
teðvieèia mums tavo veido ðviesa!<br />
17 Paþinimà, taip pat ir jutimà vadiname daiktø matu<br />
dël tos prieþasties, kad jais kà nors suþinome,<br />
nors ið tiesø jie veikiau yra matuojami, negu matuoja<br />
kitus daiktus. Taèiau mûsø atveju yra taip,<br />
tarsi kas nors kitas mus iðmatavo ir mes suþinojome<br />
savo dydá, pamatæ, kad kiek kartø jis pridëjo<br />
mums savo matà. Bet Protagoras sako, kad<br />
‘þmogus yra visø daiktø matas’, tarsi norëdamas<br />
pasakyti ‘þmogus, <strong>kur</strong>is þino’ arba ‘þmogus, <strong>kur</strong>is<br />
junta’; jie yra matas todël, kad turi paþinimà<br />
ir jutimà, <strong>kur</strong>iuos mes jau pavadinome daiktø matais.<br />
Taigi tokie màstytojai ið tiesø nieko nepasako,<br />
nors atrodo, kad sako kaþkà svarbaus. Aristotelis.<br />
Metafizika, 1053a31-1053b4. Versta ið anglø<br />
kalbos. – Vert.<br />
18 Visuose ðiuose dalykuose matas ir pradþia yra tai,<br />
kas yra viena ir nedalu, juk net linijas matuodami,<br />
pëdos ilgio atkarpà mes laikome nedalia. Mat<br />
visur kaip mato mes ieðkome ko nors vieno ir nedalaus;<br />
o tai yra kas nors kiekybiðkai arba kokybiðkai<br />
paprastas. Tas, ið <strong>kur</strong>io neámanoma atimti<br />
arba pridëti, yra tikslus matas (taigi tas ið skaièiø<br />
yra pats tiksliausias, nes vienetà laikome visais<br />
atþvilgiais nedalø); bet ir visais kitais atvejais<br />
mes mëgdþiojame ðià mato rûðá. Ten pat,<br />
1052b31-1053a1.<br />
Ið lotynø k. vertë ir komentarus paraðë<br />
Gintautas VYÐNIAUSKAS<br />
Versta ið: Sancti Thomae Aquinatis. Summa Theologiae I-II,<br />
La Editorial Catolica, S.A. – Madrid, 1951<br />
215
Change language