Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
AUDRIUS BEINORIUS<br />
126<br />
Mštyunjâya mantra ir kt.), o tantrinës<br />
mantros sudarytos ið vienskiemeniø þodþiø,<br />
techniðkai vadinamø bîjamantras.<br />
Paþodþiui bîja reiðkia ‘sëkla’, o tantrizmo<br />
teorijoje tai pamatiniai visatos sàrangà<br />
lemiantys elementai, garsiniai kosminiø<br />
<strong>gali</strong>ø ekvivalentai 11 . Anot ðaiva tantrø,<br />
bîjamantras yra tam tikra tvarka sukomponuotø<br />
(sa˜putita) fonemø garsiniai<br />
deriniai, vadinami mâtškâ varas,<br />
t.y. raidës, <strong>kur</strong>ios kondensuota, kompaktine<br />
forma perteikia sàmonës <strong>gali</strong>à<br />
ar energijas. Daugumas jø yra minimos<br />
tantriniø mantrø rinkiniuose ar kompendiumuose,<br />
vadinamuose Mantrâbhidhânako©as<br />
12 . Senojoje Úiva-Sûtroje bîjas<br />
yra vadinamos ðaktinës visatos daugio<br />
(anekadhâ) ásèiomis 13 . Jø kilmë nëra þinoma,<br />
taèiau jos <strong>gali</strong> bûti palyginamos<br />
su sëklomis, <strong>kur</strong>ios implantuojamos<br />
adepto sàmonëje siekiant tanrine apeiga<br />
(pûjâ) tam tikrø rezultatø.<br />
Apeliuodamas á Abhinavaguptos<br />
Tantrâlokos skyriø (âhnika), Debabrata<br />
Sen Sharma pateikia versijà, jog mantros<br />
atsirado ið sañjalpa, t.y. ið garsø, <strong>kur</strong>ie<br />
nevalingai sklinda ið jogo lûpø, ðiam sugráþtant<br />
ið samâdhi transo á áprastinæ sàmonës<br />
bûsenà 14 . Bûdamas tokios pusiau<br />
joginës sutelkties (samâdhi), pusiau budrumo<br />
bûsenos, jis nekontroliuoja savo<br />
jusliø. Manoma, kad savikalpa samâdhi<br />
bûsenoje jogas patiria ypatingus iðgyvenimus,<br />
<strong>kur</strong>iø neámanoma perteikti þodþiais.<br />
Jis tik murma kaþkà, kas atrodytø<br />
neturi jokios pramës, taèiau neða<br />
transcendentiná Þodþio lygmená (Parâ-<br />
Vâk) atitinkanèià dieviðkosios palaimingos<br />
sàmonës (cit ânanda úakti) energijà.<br />
Ðiuos formaliai beprasmius, spontaniðkus<br />
garsus vienà po kito suraðë ðalia<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
esantys ir juos girdëjæ þmonës. Ðitokiu<br />
bûdu, anot Debabrata Sen Sharmos, ir<br />
atsiradæ mûsø laikus pasiekæ bîjamantras<br />
rinkiniai.<br />
Iniciacijos metu balsu iðtardamas<br />
mantrà Vaikharî-Vâk lygmenyje, guru, ið<br />
tiesø iðkildamas iki Parâ-Vâk lygmens,<br />
suþadina mantroje la<strong>ten</strong>tiðkai slypinèià<br />
<strong>gali</strong>à, tarsi nuvalo nuo jos lukðtà. Taip<br />
jis suteikia gyvastá mantroms, antraip<br />
vien fonetiniame Vaikharî-Vâk lygmenyje<br />
artikuliuotos mantros yra ‘negyvos’ ir<br />
ne<strong>gali</strong> aktyvinti jokiø sàmonës procesø.<br />
Savo komentaruose (vimarúinî) Úiva-sûtrai<br />
Kðemaradþa aiðkiai apibûdina, kà<br />
mokinys gauna ið guru: „Ið mokinio atþvilgiu<br />
palankiai nusiteikusio (prasannât)<br />
guru mokinys gauna tobulà <strong>gali</strong>ø,<br />
kylanèiø ið mâtškâcakros, paþinimà<br />
(bodhaª)“ 15 .<br />
Sakoma, jog kai jogas kartoja mantrà<br />
balsu (vadinamoji saúabda japa), ji<br />
reiðkiasi Vaikharî-Vâk lygmenyje. Tylus<br />
gomurinis mantros kartojimas (upâ˜úu<br />
japa) jà aktyvina Madhyamâ-Vâk lygmenyje.<br />
Águdæs recituoti mantrà be garso,<br />
vien mentaliniame lygmenyje (mânasa<br />
japa), jogas jà aktyvina Paúyantî-Vâk lygmenyje<br />
16 , <strong>kur</strong>iame ji reprezentuoja nediferencijuotà<br />
þodþio ir jo referento jungtá.<br />
Þymus indiðkojo tantrizmo specialistas<br />
André Padoux taip apibendrina<br />
mantros <strong>gali</strong>os (úakti) raiðkà: „Kiekvienà<br />
mantrà lydi dvejos <strong>gali</strong>os: viena <strong>gali</strong>a iðreiðkia<br />
ar þymi (vâcaka úakti), tai – pati<br />
mantra. Kita yra tai, kas iðreiðkiama ar<br />
þymima (vâcya úakti), tai – devatâ, dievybë<br />
arba mantros objektas. Èia, kaip ir visame<br />
kame, antrasis aspektas þengia<br />
paskui pirmàjá, nes bû<strong>ten</strong>t Þodis apvaisina<br />
savo objektà reikðme“ 17 . Vadinasi,
Change language