Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Bet tai nereiðkia, – aiðkina Lavelle, –<br />
kad sàmonæ reikëtø apibûdinti kaip<br />
subjekto ir objekto opozicijà: „sàmonæ<br />
reikia apibrëþti kaip pokalbá, kaip nuolatiná,<br />
taèiau be galo ávairø dialogà tarp<br />
individualiosios ir universaliosios mûsø<br />
prigimties daliø“ 9 . Dialogas yra individo<br />
vidujinio patyrimo ir Bûties (L’Etre)<br />
dvasinio santykio apraiðka. Sklaidydamas<br />
ðá santyká, Lavelle plëtoja „dalyvavimo“<br />
(participation) teorijà – savo filosofijos<br />
branduolá. „Dalyvavimas“ – tai<br />
pirminis dvasinis patyrimas, <strong>kur</strong>iuo mano<br />
savastis pati „ásiraðo“ (s’inscrit) á Bûtá.<br />
Individo egzis<strong>ten</strong>cija yra ne kas kita,<br />
kaip buvimas visumos dalimi.<br />
„Dalyvaujama“ kasdienos darbais ir<br />
siekiais, kada dvasiniame akiratyje ðvieèia<br />
idealas kaip traukos taðkas ir pastangø<br />
kelrodis. Neiðleisdamas idealo ið akiraèio<br />
ir suvokdamas save kaip „dalyvaujantá“<br />
tame, kas neribotai pranoksta<br />
já patá, individas <strong>kur</strong>ia savo dvasinæ savastá.<br />
Kitaip sakant, jis suvokia save<br />
kaip laikinà, ribotà bûtybæ, „dalyvaujanèià“<br />
be<strong>gali</strong>nëje, totalinëje arba Absoliuèiojoje<br />
bûtyje. „Dalyvauja“ ne tik individualûs<br />
subjektai. Regimasis jutiminis<br />
pasaulis „dalyvauja“ neregimajame,<br />
dvasiniame pasaulyje (monde intelligible),<br />
nors pastarasis neegzistuoja atskirai nuo<br />
regimojo pasaulio. Absoliuèioji bûtis suprantama<br />
kaip grynoji aktualybë (grynasis<br />
aktas), be<strong>gali</strong>nis visokiø <strong>gali</strong>mø esmiø<br />
ir formø ðaltinis. Absoliuèioji bûtis<br />
Lavelle filosofijoje – tai filosofinis Dievo<br />
sinonimas.<br />
Kalbëdamas apie Absoliuèiosios bûties<br />
ir mûsø „dalyvavimo“ joje paþinumà,<br />
Lavelle teikia pirmenybæ intuicijai:<br />
„...bûties buvimas turi bûti intuicijos, bet<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
ne dedukcijos objektas“, „...visos dedukcijos<br />
remiasi ja, vyksta joje ir joje yra verifikuojamos“<br />
10 . Tas intuityvusis, kylantis<br />
pirminiame patyrime paþinimas yra<br />
neiðskleistas, neartikuliuotas sàmonës<br />
aktyvumas, visø jos aktø pamatas ir pradþia.<br />
„Yra pirminis patyrimas, <strong>kur</strong>is implicitiðkai<br />
slypi visuose kituose patyrimo<br />
atvejuose ir <strong>kur</strong>is kiekvienam jø suteikia<br />
reikðmingumà ir gelmæ: bûties buvimo<br />
patyrimas.“ 11 Tai „iki-protinë“ bûties intuicija,<br />
pirminis asmenybës subjektyvumo<br />
turinys. Esminë filosofinio màstymo<br />
savybë yra ta, kad ir jis kyla ið ðio patyrimo<br />
ir savo plëtote parodo, jog kaip tik<br />
juo prasideda visi sàmonës aktai.<br />
Þmogaus ir pasaulio santykio svarstymuose<br />
ryðkëja egzis<strong>ten</strong>cialistinis prancûziðkojo<br />
spiritualizmo pobûdis. Lavelle,<br />
kaip ir egzis<strong>ten</strong>cialistai, þmogaus bûtá<br />
apibûdina laisvës, atsakomybës, vienatvës,<br />
paskirties sàvokomis. Þmogus yra<br />
laisvas, nes yra nuolatinio rinkimosi atvirybëje,<br />
turi be paliovos ginti savo au<strong>ten</strong>tiðkumà,<br />
per pastangas realizuoti savo<br />
prigimtines <strong>gali</strong>as, bûti iðtikimas sau<br />
ir kartu kilti virð savæs. Taèiau savo laisvës<br />
þmogus niekada ne<strong>gali</strong> realizuoti visiðkai,<br />
nes dvasiná aktyvumà riboja ir<br />
slopina materialumas, instinktø „natûralus<br />
spontaniðkumas.“ Dvasinis augimas<br />
reiðkia laipsniðkà vadavimàsi ið instinktø<br />
inertiðkumo. Þmonëmis tikràja prasme<br />
tampame subordinuodami savo natûraløjá<br />
spontaniðkumà proto refleksijai<br />
ir disciplinai. Ðitokiame vyksme ir gimsta<br />
þmogaus laisvë. Proto reflektuojamas<br />
spontaniðkumas ir yra tikroji „dalyvavimo“<br />
priemonë (vehicule). Þmogaus gyvenimo<br />
paðaukimas yra s<strong>ten</strong>gtis esamàjà<br />
savastá tapatinti su „geriausiàja savo pa-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
9
Change language