Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
JONAS PAULIUS II<br />
156<br />
11. „Tà naktá, <strong>kur</strong>ià buvo iðduotas“ (1<br />
Kor 11, 23), Vieðpats Jëzus ásteigë eucharistinæ<br />
savo kûno ir kraujo Aukà. Apaðtalo<br />
Pauliaus þodþiai nukelia mus á dramatiðkà<br />
aplinkà, <strong>kur</strong>ioje gimë Eucharistija.<br />
Ji neiðdildomai paþenklinta Vieðpaties<br />
kanèios ir mirties ávykio. Ji yra ne<br />
vien priminimas, bet ir sakramentinis sudabartinimas.<br />
Tai per amþius besitæsianti<br />
kryþiaus auka (9). Ðià tiesà gerai iðreiðkia<br />
þodþiai, <strong>kur</strong>iais lotyniðkosiose apeigose<br />
tikinti tauta atsako á kunigo paskelbimà:<br />
„Tikëjimo slëpinys!“: „Mes skelbiame,<br />
Vieðpatie, tavo mirtá“.<br />
Baþnyèia gavo Eucharistijà ið savo<br />
Vieðpaties Kristaus ne kaip kokià nors<br />
dovanà – kad ir labai brangià – tarp kitø,<br />
bet kaip tobuliausià dovanà, nes dovana<br />
yra jis pats, jo asmuo ðventojoje þmogystëje<br />
ir jo iðganomasis darbas. Ði dovana<br />
neapsiriboja praeitimi, nes „visa,<br />
kas yra Kristus, visa, kà jis yra padaræs<br />
ir iðkentëjæs dël jø, dalyvauja Dievo amþinybëje<br />
ir todël pranoksta visoká laikà,<br />
visada yra dabar“ 10 .<br />
Visada, kai Baþnyèia ðvenèia Eucharistijà,<br />
savo Vieðpaties mirties ir prisikëlimo<br />
atminimà, ðis pagrindinis iðganymo<br />
ávykis tampa realiai èia ir dabar esantis,<br />
ir taip „vykdomas mûsø atpirkimo darbas“<br />
11 . Ði auka yra tokia esminë þmoniø<br />
giminës iðganymui, kad Jëzus Kristus jà<br />
atliko ir gráþo pas Tëvà tiktai po to, kai paliko<br />
mums priemonæ, leidþianèià joje dalyvauti,<br />
tarsi <strong>ten</strong> bûtume buvæ. Tad joje dalyvauti<br />
ir jos vaisiais neiðsemiamai naudotis<br />
<strong>gali</strong> kiekvienas tikintysis. Ðiuo tikë-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
I SKYRIUS<br />
TIKËJIMO SLËPINYS<br />
jimu krikðèioniø kartos gyveno amþiø<br />
tëkmëje. Ðá tikëjimà Baþnyèios magisteriumas,<br />
dþiugiai dëkodamas uþ tà neákainojamà<br />
dovanà, nepaliaujamai primindavo<br />
12 . Trokðtu dar kartà priminti ðià<br />
tiesà ir kartu su jumis, brangûs broliai ir<br />
seserys, ásitraukti á adoracijà prieðais ðá<br />
slëpiná – didá slëpiná, gailestingumo slëpiná.<br />
Kà dar Jëzus galëjo padaryti dël<br />
mûsø? Eucharistija jis tikrai parodo<br />
mums savo meilæ „iki galo“ (plg. Jn 13,<br />
1), ribø neþinanèià meilæ.<br />
12. Ðis Eucharistijos sakramentui bûdingas<br />
visuotinës meilës aspektas paremtas<br />
paties Iðganytojo þodþiais. Já<br />
ásteigdamas Jëzus nepasi<strong>ten</strong>kino iðtardamas:<br />
„Tai yra mano kûnas“, „Tai yra mano<br />
kraujas“, taèiau pridûrë: „<strong>kur</strong>is uþ jus<br />
atiduodamas“, „<strong>kur</strong>is uþ jus iðliejamas“<br />
(Lk 22, 19–20). Jëzus ne tik nurodë, jog<br />
tai, kà jis davë valgyti ir gerti, yra jo kûnas<br />
ir kraujas, bet ir iðreiðkë to kaip aukos<br />
vertæ, sakramentiðkai sudabartindamas<br />
savo aukà, <strong>kur</strong>i po keliø valandø<br />
bus atnaðaujama ant kryþiaus dël visø iðganymo.<br />
„Miðios neatsiejamai yra ir aukos<br />
atminimas, <strong>kur</strong>iuo áamþinama kryþiaus<br />
auka, ir ðventasis bendrystës su<br />
Vieðpaties Kûnu ir Krauju pokylis“ 13 .<br />
Baþnyèia nepaliaujamai gyvena atperkamàja<br />
auka, ne tik artëdama prie jos<br />
tikëjimo kupinu prisiminimu, bet ir su ja<br />
faktiðkai susiliesdama, nes ði auka vis ið<br />
naujo sudabartinama, sakramentiðkai<br />
áamþinama kiekvienoje bendruomenëje,<br />
<strong>kur</strong>i jà atnaðauja áðventintojo tarnautojo<br />
rankomis. Taip Eucharistija teikia ðian-
Change language