Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

TOMAS AKVINIETIS
212
BET PRIEÐINGAI [ordinarinë] Glosa aiðkina ðiuos Laiðko romieèiams þodþius:
kai jokio ástatymo neturintys pagonys ið prigimties vykdo ástatymo reikalavimus (Rom 2,14),
ji sako, kad nors jie neturi paraðyto ástatymo, taèiau turi prigimtiná ástatymà, dël kurio
kiekvienas þino ir suvokia, kas yra gera, o kas yra bloga.
ATSAKAU, jog, kaip jau minëta (kl.90 a.1 á 1), ástatymas, kadangi jis yra tikslas
ir matas, gali bûti dvejopai: vienaip tvarkanèiajame ir matuojanèiajame, kitaip
tvarkomajame ir matuojamajame, nes kiek kas nors dalyvauja taisyklëje arba mate,
tiek yra tvarkomas ir matuojamas. Kadangi ið jau pasakyto (a.1) matyti, jog visa,
kas pavaldu dieviðkajai apvaizdai, tvarkoma ir matuojama amþinuoju ástatymu,
todël akivaizdu, kad visi daiktai kaip nors dalyvauja amþinajame ástatyme tiek,
kiek dël jo antspaudo yra linkæ á jiems bûdingus veiksmus ir tikslus. Ið kitø kûriniø
protingasis dieviðkajai apvaizdai yra tam tikru kilnesniu bûdu pavaldus tiek,
kiek pats apvaizdoje dalyvauja, numatydamas sau ir kitiems. Todël jame dalyvauja
amþinasis protas, dël kurio jis turi ágimtà polinká á deramà veiklà ir tikslà. Ir toks
amþinojo ástatymo dalyvavimas protingame kûrinyje vadinamas prigimtiniu ástatymu.
Todël psalmininkas, pasakæs: Aukokite teisingas aukas (Ps 4,6), tarsi paklaustas,
kas yra teisingi darbai, priduria: Daugelis sako, „kas parodys mums gërybiø?“ ir
atsakydamas á ðá klausimà, taria: Paþenklinti esame tavo veido ðviesa, Vieðpatie 16 , tarsi
prigimtinio proto ðviesa, kuria atpaþástame, kas yra gera ir bloga, ir kuri priklauso
prigimtiniam ástatymui, bûtø ne kas kita kaip Dievo ðviesos antspaudas mumyse.
Todël akivaizdu, jog prigimtinis ástatymas yra ne kas kita kaip amþinojo ástatymo
dalyvavimas protingame kûrinyje.
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, jog ðis argumentas bûtø veiksmingas, jeigu prigimtinis
ástatymas bûtø kas nors kita negu amþinasis ástatymas. Taèiau pirmasis yra
ne kas kita kaip tam tikras pastarojo dalyvavimas, kaip pasakyta (pagrindinëje artikulo
dalyje).
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog kiekvienas proto arba valios veiksmas mumyse kyla
ið to, kas yra pagal prigimtá, ir tai jau árodyta (kl.10 a.1), nes kiekvienas protavimas
kyla ið prigimtimi paþástamø pradø, ir norëjimas kiekvieno ið tø dalykø, kurie
reikalingi tikslui pasiekti, kyla ið galutinio tikslo ágimto norëjimo. Todël dera,
kad pirmiausia prigimtinis ástatymas kreiptø mûsø veiksmus á tikslà.
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, kad neprotingi gyvûnai savaip dalyvauja amþinajame
prote, kaip ir protingas kûrinys. Bet kadangi protingas kûrinys jame dalyvauja suprantamai
ir protingai, todël amþinojo ástatymo dalyvavimas protingame kûrinyje
tiesiogine prasme vadinamas ástatymu: juk, kaip jau minëta (kl.90 a.1), ástatymas
yra tai, kas priklauso protui. O neprotingame kûrinyje nedalyvaujama protingai,
todël [amþinojo ástatymo dalyvavimas jame] negali bûti vadinamas ástatymu, nebent
dël panaðumo [analogiðkai].
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS