Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
TOMAS AKVINIETIS<br />
208<br />
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog ið tiesø veikiama su paskirais dalykais, taèiau tuos<br />
dalykus <strong>gali</strong>ma susieti su bendruoju gëriu: ne giminës arba rûðies bendrumu, o<br />
tikslo prieþasties bendrumu, nes bendrasis gëris vadinamas bendruoju tikslu.<br />
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, jog kaip teorinis protas nieko tvirèiau neþino, negu tai,<br />
kas yra iðskaidyta iki pirmøjø neárodomø pradø, taip praktinis protas nieko tvirèiau<br />
neþino, negu tai, kas susieta su galutiniu tikslu, <strong>kur</strong>is yra bendrasis gëris. O<br />
tai, kà protas ðitaip þino, turi ástatymo prigimtá.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
3 ARTIKULAS<br />
AR BET KURIO ÞMOGAUS PROTAS GALI LEISTI ÁSTATYMÀ<br />
Á TREÈIÀJÁ ATSAKOME ÐITAIP. Atrodo, kad bet <strong>kur</strong>io þmogaus protas <strong>gali</strong><br />
leisti ástatymà.<br />
1. Juk Laiðke romieèiams Apaðtalas sako, jog kai jokio ástatymo neturintys pagonys<br />
ið prigimties vykdo ástatymo reikalavimus, tada jie – neturintys ástatymo – yra patys<br />
sau ástatymas (Rom 2,14). Ir visa tai sako apskritai apie visus. Vadinasi, kiekvienas<br />
sau <strong>gali</strong> leisti ástatymus.<br />
2. BE TO, pasak Filosofo – Etikos antrosios knygos, – ástatymø leidëjas siekia atvesti<br />
þmogø á dorumà 8 . Taèiau bet <strong>kur</strong>is þmogus <strong>gali</strong> atvesti kità á dorumà. Vadinasi,<br />
bet <strong>kur</strong>io þmogaus protas <strong>gali</strong> leisti ástatymà.<br />
3. BE TO, kaip valstybës vadovas valdo valstybæ, taip kiekvienas ðeimos tëvas valdo<br />
namus. Taèiau valstybës vadovas valstybëje <strong>gali</strong> leisti ástatymà. Vadinasi,<br />
kiekvienas ðeimos tëvas savo namuose irgi <strong>gali</strong> leisti ástatymà.<br />
BET PRIEÐINGAI sako Izidorius knygoje Etimologija ir raðoma antrajame Dekretø<br />
skirsnyje: Ástatymas yra tautos nutarimas, <strong>kur</strong>iuo kilmingieji drauge su plebëjais kà<br />
nors sankcionavo. Vadinasi, ne bet <strong>kur</strong>is þmogus <strong>gali</strong> leisti ástatymà.<br />
ATSAKAU, jog ástatymas tiesiogiai, pirmiausiai ir labiausiai susijæs su nukreiptumu<br />
á bendràjá gërá. O kà nors kreipti á bendràjá gërá priklauso arba visai daugumai,<br />
arba kam nors visà daugumà pavaduojanèiam. Todël leisti ástatymà priklauso<br />
arba visai daugumai, arba vieðam asmeniui, <strong>kur</strong>io pareiga rûpintis visa dauguma.<br />
Juk ir visuose kituose reikaluose kreipti á tikslà priklauso tam, <strong>kur</strong>iam tas tikslas<br />
priklauso.<br />
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, jog, kaip minëta (a.1 á 1), ástatymas yra þmoguje<br />
ne tik kaip tvarkanèiajame, bet ir dalyvavimu, kaip tvarkomajame. Ir ðitaip kiekvienas<br />
yra sau ástatymas tiek, kiek dalyvauja tvarkanèiojo tvarkoje. Todël <strong>ten</strong> pat<br />
priduriama: Jie árodo, kad ástatymo reikalavimai áraðyti jø ðirdyse (Rom 2,15).<br />
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog privatus asmuo ne<strong>gali</strong> veiksmingai vesti á dorumà,<br />
nes jis <strong>gali</strong> tik patarti, bet neturi <strong>gali</strong>os priversti, kai jo patarimo nepaklausoma,<br />
taèiau ástatymas privalo turëti tokià <strong>gali</strong>à, kad veiksmingai vestø á dorumà, kaip