Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2 ARTIKULAS<br />
AR ÁSTATYMAS VISADA NUKREIPTAS Á BENDRÀJÁ GËRÁ<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KLASIKA<br />
Á ANTRÀJÁ ATSAKOME ÐITAIP. Atrodo, kad ástatymas ne visada nukreiptas á<br />
bendràjá gërá kaip á tikslà.<br />
1. Juk ástatymui priklauso liepti ir drausti. Taèiau liepimai nukreipti á tam tikras<br />
paskiras gërybes. Todël ne visada ástatymo tikslas yra bendrasis gëris.<br />
2. BE TO, ástatymas vadovauja þmogaus veiklai. Bet þmonës veikia su paskirais<br />
daiktais. Vadinasi, ástatymas irgi kreipia á tam tikrà paskirà gërá.<br />
3. BE TO, knygoje Etimologija Izidorius sako: Jeigu ástatymas remiasi protu, tai ástatymu<br />
bus visa, kas remsis protu. Taèiau protu remiasi ne tik tai, kas nukreipta á<br />
bendràjá gërá, bet ir tai, kas nukreipta á asmeniná gërá. Vadinasi, ástatymas nukreiptas<br />
ne tik á bendràjá gërá, bet ir á asmeniná individo gërá.<br />
BET PRIEÐINGAI sako Izidorius Etimologijos penktajame skyriuje, kad ástatymas<br />
paraðytas ne asmeniniam patogumui, o bendrajai pilieèiø naudai.<br />
ATSAKAU, jog, kaip jau minëta (a.1), ástatymas priklauso tam, kas yra þmogiðkos<br />
veiklos pradas, nes jis yra taisyklë ir matas. Bet kaip protas yra þmogiðkos<br />
veiklos pradas, taip paèiame prote irgi yra tai, kas yra pradas visiems kitiems. Todël<br />
jam pirmiausiai ir labiausiai turi priklausyti ástatymas. O pirmasis veiklos, <strong>kur</strong>iai<br />
priklauso praktinis protas, pradas yra galutinis tikslas. Bet jau buvo árodyta<br />
(kl.2 a.7; kl.3 a.1), kad galutinis þmogaus gyvenimo tikslas yra laimë arba palaima.<br />
Todël dera, kad ástatymas labiausiai bûtø susijæs su tuo, kas veda á palaimà.<br />
Be to, kadangi kiekviena dalis skirta visumai kaip netobulas tobulam ir vienas þmogus<br />
yra tobulos bendrijos dalis, tai bûtina, jog ástatymas bûtø tiesiogiai susijæs su<br />
tuo, kas veda á bendràjà laimæ. Todël Filosofas minëtame teisingø veiksmø apibrëþime<br />
(plg. Bet prieðingai) kalba apie laimæ ir politinæ bendrijà. Mat Etikos penktojoje<br />
knygoje jis sako, kad teisingais laikome veiksmus, <strong>kur</strong>iø tikslas yra su<strong>kur</strong>ti ir iðsaugoti<br />
laimæ ir visa, kas jà sudaro, visai pilieèiø bendruomenei 5 , nes valstybë yra tobula<br />
bendrija, kaip pasakyta Politikos pirmojoje knygoje 6 .<br />
Taèiau kiekvienoje giminëje tas, <strong>kur</strong>is jai priklauso labiausiai, yra kitø pradas,<br />
o kiti jai priklauso dël sàsajos su juo: pvz., ugnis, <strong>kur</strong>i yra karðèiausia, yra karðtumo<br />
prieþastis miðriuose kûnuose, <strong>kur</strong>ie yra karðti tiek, kiek dalyvauja ugnyje. Kadangi<br />
ástatymas labiausiai susijæs su bendruoju gëriu, tai bet <strong>kur</strong>is kitas liepimas<br />
dël paskiro darbo neturi ástatymo prigimties 7 , nebent tiek, kiek jis susijæs su bendruoju<br />
gëriu. Taigi kiekvienas ástatymas nukreiptas á bendràjá gërá.<br />
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, jog liepimas suponuoja ástatymo taikymà tam, <strong>kur</strong>is<br />
tvarkomas ástatymu. Taèiau nukreiptumà á bendràjá gërá, <strong>kur</strong>is priklauso ástatymui,<br />
<strong>gali</strong>ma suderinti su paskirais tikslais. Todël liepiama net ir dël paskirø<br />
dalykø.<br />
207