Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
GEDA BAÈAUSKAITË<br />
188<br />
pradþioje tapë objektus, vëliau pojûèius,<br />
o po impresionizmo – idëjas. J. Ortega<br />
y Gassetas pabrëþë, kad þiûrëjimo taðko<br />
svarba atsiranda kartu su renesanso<br />
atrasta monokuliarine perspektyva.<br />
Nenuginèijamai átakingiausià renesanso<br />
stiliaus analizæ pateikë H. Wölfflinas<br />
knygose Renesansas ir Barokas (1888),<br />
Klasikinis menas (1899) ir Pamatinës meno<br />
istorijos sàvokos (1915). Jis sutelkë savo<br />
dëmesá á renesanso dailës „fizionomijà“<br />
ir „morfologijà“. H. Wölfflino renesanso<br />
studijoms bûdingos binarinio<br />
màstymo schemos. Jis prieðprieðino<br />
ankstyvàjá ir aukðtàjá renesansà, italiðkà<br />
ir ðiaurietiðkà meninës formos pojûtá, renesanso<br />
ir baroko stiliø. Suklasifikavæs<br />
iðskirtinius baroko ir renesanso bruoþus,<br />
suskirstæs juos á prieðingybiø poras,<br />
H. Wölfflinas priëjo iðvadà, kad renesanso<br />
sàvokos yra ne tik antipodinës,<br />
bet ir preliminarinës barokiðkoms.<br />
H. Wölfflino sàvokø poros, nors ir nëra<br />
universalios (vëliau jis tai pats pripaþino),<br />
turëjo didelæ átakà renesanso „fizionomijos“<br />
ir „morfologijos“ supratimui.<br />
Linijiðkumas-tapybiðkumas, plokðtuma-giluma,<br />
uþdara-atvira forma, daugialypiðkumas-vienovë,aiðkumas-neaiðkumas.<br />
[Linijiðkumas ir su statiðkumu, o<br />
tapybiðkumas su judesiu. Linijiðkumastapybiðkumas<br />
– tai ir apèiuopiamas-regimas<br />
vaizdas.]<br />
B. Berensonas aptarë ir kità svarbø<br />
renesansinës kultûros reiðkiná – mecenatystæ.<br />
Jis jà suvokë kaip natûraliø pokyèiø<br />
visuomenëje rezultatà. Anksèiau beveik<br />
vienintelis uþsakovas buvo baþnyèia,<br />
o Renesanso epochoje ðá vaidmená<br />
perëmë didikai ir brolijos. B. Berensonas<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
analizuoja, kiek paveikslo siuþetas priklauso<br />
nuo uþsakovo poreikiø ir finansiniø<br />
<strong>gali</strong>mybiø, kà diktuoja uþsakovas.<br />
Ðia tema domëjosi ir A. Warburgas.<br />
Straipsnyje Bildniskunst und florentinisches<br />
Bürgertum („Portreto menas ir florentietiðkoji<br />
burþuazija“, 1902), analizuodamas<br />
Lorenzo Medici laikø viduriniosios<br />
klasës mecenatø mentalitetà ir<br />
meniná skoná, ieðkojo atsakymo, kodël<br />
ðie patronai savo portretus uþsakydavo<br />
ne italø, o flamandø tapytojams ir kodël<br />
jie taip entuziastingai kolekcionavo<br />
flamandø menà. Pasirodo, juos itin þavëjo<br />
pavaizduotø brangiø audiniø sunkumas,<br />
nes jie patys buvo siûlø daþytojai<br />
ir ðilko gamintojai. Svarià Medièiø<br />
mecenatystæ bei jos, kaip skonio arbitro,<br />
vaidmená iðsamiai ir kruopðèiai, remdamasis<br />
dokumentais, aptaria E. H. Gombrichas<br />
knygoje Norma ir forma (1966).<br />
B. Berensonas savo Florencijos renesanso<br />
studijomis skatino menotyrininkus<br />
domëtis socialinëmis problemomis.<br />
Pavyzdþiui, F. Harttas knygoje Art and<br />
Freedom in Quattrocento Florence (Menas<br />
ir laisvë XV a. Florencijoje, 1964) atskleidþia,<br />
kaip stipriai Florencijos dailininkams<br />
rûpëjo jø visuomenës likimas,<br />
kaip jautë pareigà jà iðsaugoti ir kiek<br />
daug prisidëjo prie jos idealø puoselëjimo.<br />
Jis perða mintá, kad gildijos suvaidino<br />
lemiamà vaidmená atsirandant<br />
naujajam renesanso stiliui Florencijos tapyboje<br />
ir skulptûroje.<br />
A. Warburgas atkreipë dëmesá á tai,<br />
kad, tarkim, portreto, kaip þanro, raidai<br />
yra svarbus ne tik dailininko vaidmuo.<br />
Betarpiðkas vaizduojamojo ir vaizduojanèiojo<br />
kontaktas <strong>gali</strong> bûti tiek stabdys,
Change language