Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

TOMAS AKVINIETIS
204
sàvokà ir ið ástatymo sampratos paðalina visus tuos proto potvarkius, kurie nesusijæ su bendruoju gëriu.
Jis reikalauja, kad, leidþiant ástatymus, visada ir pirmiausia bûtø paisoma visumos interesø.
Treèiasis poþymis – teisëtumas. Teisæ leisti ástatymus turi visa bendrija arba jos ágalioti asmenys.
Vadinasi, ástatymo teisëtumas suponuoja daugumos pritarimà. Jeigu tokio pritarimo nëra, ástatymas praranda
teisëtumà kaip savo esmës dalá.
Ketvirtasis ástatymo poþymis – vieðumas. Kol potvarkis dël bendrojo gërio egzistuoja tik ástatymo
leidëjo prote, jis nëra susijæs su tais, kuriuos turëtø tvarkyti ir neturi saistomosios ástatymo galios, kurià
gauna tik tada, kai vieðai paskelbiamas.
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
KLASIFIKACIJA
Devyniasdeðimt pirmajame skyriuje ástatymà, tiksliau, ástatymo giminæ (arba klasæ) Akvinietis skirsto
á penkias rûðis (arba poklasius): amþinàjá, prigimtiná, þmogiðkàjá, dieviðkàjá ir geidulingàjá (arba nuodëmës).
Remdamiesi bendruoju ástatymo apibrëþimu, amþinàjá ástatymà galime apibûdinti kaip Kûrëjo
proto sprendimà dël visatos gërio, skelbiamà Þodyje ir gyvenimo knygoje. Akivaizdu, kad ðis ástatymas
yra visø kitø ástatymø pradas ir prieþastis. Jame sutelkta visa ástatymo esmë, nes vien tame,
kuris tvarko ir matuoja, ástatymas yra esmingai, o tvarkomajame ir matuojamajame ástatymas yra tik
dël dalyvavimo. Todël antroji ástatymo rûðis – prigimtinis ástatymas – apibrëþiama kaip „amþinojo
ástatymo dalyvavimas protingame kûrinyje“. Jo dalyvavimas neprotingame kûrinyje tik perkeltine prasme
(analogiðkai) vadinamas ástatymu. Prigimtiná ástatymà þmogus paþásta tik ið dalies, tik kaip bendriausius
ir neárodomus principus, kuriais vadovaujasi spræsdamas apie savo gyvenimà bei veiklà ir leisdamas
ástatymus. Ðie ástatymai sudaro treèiàjà ástatymø rûðá – þmogiðkàjá ástatymà. Vadinasi, amþinasis
ástatymas dalyvauja prigimtiniame, o prigimtinis þmogiðkajame. Taèiau dël ávairiø prieþasèiø ðio dalyvavimo
þmogui nepakanka, todël amþinasis ástatymas þmogaus gyvenime dalyvauja dar ir per apreiðkimà,
arba per Senàjá ástatymà (arba testamentà) ir Naujàjá ástatymà (arba testamentà), kurie drauge
vadinami dieviðkuoju ástatymu.
Penktoji, labiausiai nuo prado ir esmës nutolusi ástatymo rûðis – geidulingumo ástatymas – atsirado
kaip bausmë uþ pirmapradæ nuodëmæ. Ðio ástatymo paskirtis – sumaþinti þmogaus proto veiksmingumà
tiek, kad jis nepajëgtø tramdyti juslumo, o ðis, tapæs geidulingumu, atimtø þmogaus orumà.
PASKIRTIS
Tiesioginë ástatymo paskirtis – liepimais, draudimais, leidimais ir bausmëmis þmones daryti gerus.
Padaryti þmogø gerà, vadinasi, ádiegti jam dorybæ, nes „dorybë yra tai, kas jà turintá daro gerà“. Svarbiausioji
þmogaus dorybë ástatymo atþvilgiu yra paklusnumas. Paklusnumas gali bûti vidinis – ið ásitikinimo,
arba iðorinis – dël bausmës baimës. Pastarasis nëra dorybë, o tik dorybës uþuomazga. Taèiau jos
buvimo valdiniuose pakanka bendrajai valstybës gerovei palaikyti, bet tik tada, kai valdantieji yra dori.
Politikui keliami daug aukðtesni doroviniai reikalavimai negu paprastam pilieèiui. Valdanèiøjø bei jø
sukurtos santvarkos nedorumas iðkreipia pilieèiø paklusnumo dorybæ: „jeigu ástatymø leidëjas siekia ne
to, kas yra gëris be iðlygø, o to, kas jam naudinga arba malonu arba to, kas prieðtarauja dieviðkajam
teisingumui, tai toks ástatymas þmones daro ne gerus be iðlygø, o tik tam tikru atþvilgiu, bûtent tos
konkreèios santvarkos atþvilgiu. Taèiau ðitoks gerumas priklauso ir tiems, kurie yra savaime blogi: pvz.,
kas nors vadinamas geru plëðiku“, nes sumaniai plëðikauja. Tokiø politikø leidþiami ástatymai prieðtarauja
ástatymo esmei – jie yra iðkreipti ástatymai.