Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
skelbë pirmà garsëjanèiam Andersenui<br />
skirtà knygà Ið dar gyvojo uþraðø, <strong>kur</strong>i atskleidë<br />
autoriaus polinká á giliamintiðkumà.<br />
Ðiame veikale iðryðkëjo jaunojo raðytojo<br />
maksimalizmas ir bekompromisiðkumas.<br />
Jo iðvada negailestinga: „tai joks<br />
genijus, o greièiau pasigailëtinas vargeta,<br />
kadangi genijus – ne apskretusi þvakë,<br />
gæstanti vëjuje, o gaisras, <strong>kur</strong>á vëtra<br />
tik áplieskia dar smarkiau“. 1840 m. birþelá<br />
sëkmingai iðlaikæs baigiamuosius teologijos<br />
egzaminus, pastoriaus karjeros<br />
atsisakë; 1841 m. rugsëjo 29 d., gerai apgynæs<br />
disertacijà „Ironijos koncepcija,<br />
nuolatos remiantis Sokratu“, gavo tëvo<br />
iðsvajotà magister artium diplomà.<br />
Dar 1837 m. S¸reno gyvenime atsitiko<br />
svarbus ávykis. Tuomet jis susipaþino<br />
su jauna þavia mergina Regina Olsen,<br />
o 1840 m. rudená susiþiedavo. Taèiau<br />
po metø, spalio mënesá, prieð pat<br />
santuokà santykius su ja nutraukë. Provincialioje<br />
protestantiðkoje Kopenhagoje<br />
(1840 m. èia gyveno apie 120 000 gyventojø)<br />
tai buvo triukðmingas skandalas,<br />
sukëlæs daugybæ apkalbø ir visuomenës<br />
pasmerkimà. Po dviejø savaièiø<br />
S¸renas kaip laisvas klausytojas iðvyko<br />
á Berlyno universitetà. Bræstanèiam màstytojui<br />
Danija buvo perdëm maþa ðalis,<br />
todël jis verþësi á tuometinës Vakarø filosofijos<br />
centrà ir èia ieðkojo ákvëpimo ir<br />
bendraminèiø. „Vëliau, – raðë jis, – iðvykau<br />
á Berlynà. Kentëjau siaubingai.<br />
Galvojau apie jà kasdien.“<br />
Kokios buvo tikrosios iðsiskyrimo su<br />
mylima suþadëtine prieþastys, iki ðiol<br />
tebëra máslë. Kierkegaard’o kûrybos interpretatoriai,<br />
remdamiesi jo tekstais ir<br />
amþininkø liudijimais, iðkëlë daugybæ<br />
hipoteziø: pradedant fizine S¸reno ne-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
<strong>gali</strong>a, netradicine seksualine orientacija<br />
ir baigiant grynai kûrybiniais asmenybës<br />
iðraiðkos motyvais. Ðis atrodantis nereikðmingas<br />
gyvenimo epizodas Kierkegaard’ui<br />
tapo vos ne kosminio masto istoriniu<br />
ávykiu, prie <strong>kur</strong>io jis nuolatos sugráþta<br />
savo knygose ir dienoraðèiuose. „Daugelis<br />
vyrø tapo genijais ákvëpti meilës<br />
merginai, kai <strong>kur</strong>iuos jø merginos paskatino<br />
tapti ðventaisiais. Taèiau niekas<br />
dar netapo genijum dël merginos, tapusios<br />
þmona; þengæs toká þingsná, jis <strong>gali</strong><br />
tapti tik finansiniu patarëju“ [Rohde,<br />
1998, p. 107]. Vadinasi, laiminga santuoka,<br />
anot filosofo, su<strong>kur</strong>ia tik respektabilius,<br />
savimi pa<strong>ten</strong>kintus komercinius patarëjus,<br />
generolus ar deputatus. Tik nepasiekiama,<br />
kupina vidinio nepasi<strong>ten</strong>kinimo<br />
meilë, o ne laimingos vedybos,<br />
màstytojo nuomone, tampa stipriu au<strong>ten</strong>tiðkos<br />
kûrybos impulsu. „Jei bûèiau<br />
vedæs Reginà, – prisipaþásta jis,– niekuomet<br />
nebûèiau tapæs pats savimi.“ Filosofas<br />
polemizuoja su J. von Mulleriu,<br />
teigusiu, kad pasaulá valdo dvi jëgos:<br />
idëjos ir moterys. „Taèiau, kai kalbama<br />
apie reikðmingus dalykus, – raðë Kierkegaard’as,<br />
– turi vieðpatauti vien idëjos“<br />
[<strong>ten</strong> pat, p. 356].<br />
Kierkegaard’o suþadëtuviø nutraukimas<br />
buvo ne dramos pabaiga, o tik dramatiðkas<br />
pirmo veiksmo epizodas, davæs<br />
daugybæ impulsø jo kûrybinei raiðkai,<br />
gyvenimo prasmei, kûrybinëms<br />
problemoms apmàstyti. Kitais þodþiais<br />
tariant, pasiryþimas nutraukti santykius<br />
su mylima moterimi skatino jo dvasinæ<br />
saviraiðkà, kadangi Regina jo mintyse<br />
tarsi buvo su juo ir buvo itin svarbi<br />
Kierkegaard’o gyvenimui ir kûrybai iki<br />
pat mirties. Iðsiskyrimas su ja buvo (1)<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
71
Change language