20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

klausoma nuo jo linijinës schemos, ne<br />

nukreipdamas, kaip áprasta, bet prikaustydamas<br />

þvilgsná prie linijos. B. Berensonas<br />

iðskiria vëlyvuosius Botticelli’o darbus,<br />

<strong>kur</strong>iuose kartais regime linijø bakchanalijà,<br />

o ne simfonijà. Menotyrininkas<br />

Veneros, Pavasario bei Lemmi vilos freskø<br />

tapytojà vadina didþiausiu visø laikø<br />

linijinio pieðinio meistru Europoje.<br />

Aby Warburgà Botticelli’o kûryboje<br />

visø pirma sudomino judesio sustiprinimas,<br />

suin<strong>ten</strong>syvinimas (gesteigerte Bewegung).<br />

Jis ieðko lingvistiniø paraleliø<br />

(remdamasis Hermanno Osthoffo lingvistinëmis<br />

teorijomis) 52 . „Kai pamatinis<br />

formalusis þodyno identiðkumas iðnyksta,<br />

svetimø elementø ávedimas tik sustiprina<br />

pirminæ reikðmæ. Su mutatis mutandis,<br />

analogiðku procesu, susiduriame<br />

gestø kalbos, struktûruojanèios meno<br />

kûrinius, plotmëje, kai, tarkim, graikø<br />

Menadë [bakchantë] pasirodo kaip ðokanti<br />

Salomëja ið Biblijos arba kai italø<br />

tapytojas Girlandaio vaisiø pintinæ neðanèiai<br />

tarnaitei atvaizduoti pasiskolina<br />

romënø triumfo arkoje pavaizduotos<br />

Viktorijos gestus.“ 53 A. Warburgas pabrëþia,<br />

jog svetimi elementai suin<strong>ten</strong>syvina<br />

gesto <strong>gali</strong>à, tai „gestø kalbos superliatyvai“.<br />

A. Warburgas raðo (1902), jog ieðko<br />

„ðaltiniø“ ne tam, kad tekstø pagalba<br />

paaiðkintø meno kûrinius, bet veikiau<br />

norëdamas „atstatyti [antropologinës]<br />

prigimties ryðá tarp þodþio ir vaizdo“ 54 .<br />

Istorikas nemano pasi<strong>ten</strong>kinti elementariu<br />

„literatûrinio ðaltinio“ ir jo tapybinio,<br />

grafinio ar skulptûrinio „rezultato“<br />

(pvz., Angelo Ambrogini Poliziano Stanze<br />

ir Botticelli’o Veneros gimimas) ryðiu.<br />

Reikia atsiþvelgti á visà antropologinæ<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

KULTÛRA<br />

svarbà arba socialines meilës vilioniø<br />

taisykles, artimas florentietiðkoms ðokio<br />

manieroms (tarkim, ðokio „Venera“).<br />

A. Warburgui Venera ðoka, visi Pavasario<br />

personaþai taip pat ðoka. Èia pirmiausia<br />

jis áþvelgia suin<strong>ten</strong>syvintus gestus, kai<br />

þingsnis virsta ðokiu. Jau F. Nietzsche<br />

straipsnyje „Dionisiðka pasaulio vizija“<br />

(1870) raðë apie sustiprintà gestø kalbà.<br />

A. Warburgas iðplëtojo garsiàjà Pathosformel<br />

sàvokà bandydamas uþèiuopti ðá<br />

choreografiná in<strong>ten</strong>syvumà, persmelkusá<br />

visà renesanso tapybà, tà moteriðkà<br />

grakðtumà, renesanso kûriniuose daþniausiai<br />

ákûnytà beasmeniu nimfos personaþu.<br />

Nimfa – tai pirmiausia efemeriðki<br />

plaukø ir rûbø judesiai, <strong>kur</strong>iuos renesansiðkoji<br />

tapyba buvo pasiðovusi<br />

„uþfiksuoti“ kaip perkeltà patoso þenklà.<br />

A. Warburgas ikonologiðkai nimfà<br />

siejo su aura, sakydamas, jog klasikiniam<br />

moters groþio vaizdavimui (Venera,<br />

nimfos) gyvybës ákvepia iðorinës<br />

prieþasties ar materijos veikimas,<br />

dvelksmas [gr. aura – vëjelio dvelktelëjimas].<br />

Dar iki Botticelli’o tai rûpestingai<br />

apraðë Alberti: „Gerai iðreikðti plaukø ir<br />

karèiø, ðakø, lapijos ir rûbø judesiai yra<br />

malonûs tapyboje. Norëèiau net, kad<br />

plaukai atliktø septynis judesius, apie<br />

<strong>kur</strong>iuos kalbëjau anksèiau, kad jie vyniotøsi<br />

tarytum tuoj susimazgys, kad<br />

banguotø ore imituodami liepsnas, kad<br />

slystø po plaukais it gyvatës, o kartais<br />

kiltø ið vieno kraðto á kità […]. Kadangi<br />

norime, jog audiniai, nors ir yra ið<br />

prigimties sunkûs, tástantys þemyn ir<br />

nepasiduodantys klostymui, paklustø<br />

judesiams. Neblogai bûtø tapomos scenos<br />

kampe tarp debesø vaizduoti puèianèiø<br />

Zefyro ir Australio veidus, idant<br />

193

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!