20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />

74<br />

Skirtingais slapyvardþiais ávardyti<br />

autoriai su<strong>kur</strong>ia ypatingà psichologinæ<br />

vidinës idëjø átampos, polemikos nuotaikà,<br />

teikia tekstams daugiabalsiðkumo<br />

áspûdá. Kierkegaard’o knygos – tarsi<br />

ástabus marioneèiø teatras. Autorius,<br />

vienu metu bûdamas neregimu reþisieriumi,<br />

komentatoriumi, kritiku ir nuoðaliu<br />

stebëtoju, tarsi iðkyla virð savo kontroversiðkø<br />

idëjø ir nuolatos ávairiais aspektais<br />

gvildena tas paèias, já labiausiai<br />

dominanèias egzis<strong>ten</strong>cines temas bei teatralizuotas<br />

situacijas. Ðiuo poþiûriu filosofo<br />

tekstai – tai nuolatinis nesibaigiantis<br />

dialogas su savimi.<br />

Kierkegaard’o polinká á pseudonimiðkumà,<br />

norà iðsaugoti incognito skatino<br />

ne tik mëginimas paslëpti savàjá Að,<br />

bet ir polemikos poreikis. Realiame gyvenime<br />

neturëdamas savæs vertø oponentø,<br />

jausdamas besipleèianèià dvasinæ erdvæ (jis<br />

buvo ambicingas ir jo talentas jau buvo þinomas<br />

Danijoje), Kierkegaard’as kûrë virtualius<br />

jo vertus oponentus. Tuo <strong>gali</strong>ma paaiðkinti<br />

jo tekstø dialogiðkumà, polifoniðkumà,<br />

nuolatinæ polemikà su anksèiau iðkeltomis<br />

idëjomis. Polinká á pseudonimiðkumà<br />

taip pat lëmë sudëtingëjantys santykiai<br />

su aplinka, kolegomis, stiprëjantis susvetimëjimo,<br />

didëjanèio bûties tragizmo<br />

suvokimas, <strong>kur</strong>is buvo pagrástas sunkiu<br />

charakteriu, uþdaru gyvenimo bûdu,<br />

neáprastomis filisterius ðokiruojanèiomis<br />

vertybinëmis nuostatomis.<br />

Kierkegaard’o tekstuose mintys plëtojamos<br />

netikëtais vingiais, <strong>kur</strong>ie neretai<br />

susipina, veda á neþinià, aklavietes,<br />

o tai skaitytojà trikdo. Èia tarpusavyje<br />

polemizuoja ávairios gyvenimiðkos nuostatos,<br />

simboliniai personaþai, <strong>kur</strong>ie –<br />

kaip ir polifoniðkuose Dostojevskio ro-<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

manuose – skaidosi, dvejinasi. Autoriaus<br />

Að ðiame kaukiø maskarade tarsi<br />

iðnyksta. Kierkegaard’as raðytojas nuolatos<br />

perauga á filosofà, ir atvirkðèiai. Ribos<br />

tarp filosofijos ir literatûros nyksta,<br />

filosofija siekia iðnaudoti sau literatûros<br />

teikiamas <strong>gali</strong>mybes. Ðiuose tekstuose<br />

daug savianalizës protrûkiø, apmàstymø<br />

apie þmogaus bûties skaudulius. Jo<br />

veikaluose, kaip ir „sàmonës srauto“ literatûroje<br />

ar „naujajame romane“, nuolatos<br />

keièiasi laiko pjûviai. Tiesioginis<br />

dabarties suvokimas èia susipina su ateities<br />

ir praeities gyvenimo faktais. Klasikiniu<br />

tokios saviraiðkos, itin aktualios<br />

modernistinei ir postmodernistinei literatûrai,<br />

pavyzdþiu laikyèiau paskirus<br />

fragmentus ið veikalo Gyvenimo kelio etapai.<br />

Ðios 1845 m. paskelbtos knygos pasakotojo<br />

dienoraðtyje praeitis iðtisai narpliojasi<br />

su dabartimi. Minëtas fragmentas<br />

tarsi muzikos kûrinys skleidþiasi<br />

dviem registrais – susiliedami vienas su<br />

kitu, su<strong>kur</strong>ia polifoniðkos melodijos<br />

áspûdá. Pasakotojas raðo: „Eilutës, raðytos<br />

rytais, liudija praeitá ir byloja apie<br />

praëjusius metus, o <strong>kur</strong>ias raðau dabar<br />

– tai „nakties apmàstymai“, mano nûdienos<br />

dienoraðtis“. Todël Kierkegaard’o<br />

màstyme kyla dviejø laiko struktûrø<br />

átampa. Skaitant knygas, pavergia<br />

jautrus psichologizmas, introspekcija, in<strong>ten</strong>syvus<br />

vidinio gyvenimo pulsavimas.<br />

Ðie tekstø bruoþai tiesiogiai siejasi su<br />

subjektyvizmo <strong>ten</strong>dencijø stiprëjimu<br />

postromantinëje egzis<strong>ten</strong>cinës pakraipos<br />

literatûroje.<br />

Per produktyviausià Kierkegaard’o<br />

kûrybinës evoliucijos tarpsná viena po<br />

kitos spausdinamos knygos: Dvi stiprinanèios<br />

kalbos (1843), Baimë ir drebëjimas

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!