Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

iais jos II dalies skyriais. Þr. II Vatikano susirinkimo
dokumentai. 1 dalis. – Boston, Mass.:
Krikðèionis gyvenime, 1967, p. 179–278, o ypaè
p. 229–260.
13 Áspûdingà moderniojo gnosticizmo filosofinæ ir
istorinæ analizæ galima rasti garsaus – deja, Lietuvoje
plaèiau neþinomo – praëjusio amþiaus
màstytojo E. Voegelino darbuose. Þr., pvz.,
E. Voegelin. Nowa nauka polityki. – Warszawa:
Aletheia, 1992, ypaè p. 103–170.
14 Prancûzijos revoliucija laikytina pirmuoju visiðkai
atviru, t.y. jokiais religiniais ðûkiais nebedangstomu,
gnostiniu iðpuoliu prieð krikðèionybæ.
Jos metu visais atþvilgiais (nuo turto praradimo
iki dideliø dvasininkø aukø) labai
smarkiai nukentëjo Katalikø baþnyèia, o itin
gyvà ir vaizdingà ðio pirmojo moderniaisiais
laikais tokio masto antikrikðèioniðko ir antibaþnytinio
siautulio apraðymà galima rasti T. Carlyle’io
veikale Prancûzijos revoliucijos istorija. –
Vilnius, Mintis, 1992, p. 805–812.
15 Þr., pvz., M Foucault. Les mots et les choses. Une
archeologie des sciences humaines. – Paris: Gallimard,
1983, p. 14.
16 Vakarø kultûros tradicijos trûkio problema, ko
gero, visapusiðkiausiai ir nuodugniausiai nagrinëjama
H. Arendt darbuose. Þr., pvz., jos esë
MOKSLINË MINTIS
„Tradicija ir modernioji epocha“ // Tarp praeities
ir dabarties. – Vilnius, Aidai, 1995, p. 23–48.
17 Reikia paþymëti, kad nors „modernusis gnosticizmas“
prieðiðkas visai krikðèionybei, vis dëlto
pagrindinis jo taikinys buvo ir iki ðiø dienø
tebëra katalikybë. Jos intelektualinës izoliacijos
bei prieðiðkumo jai mastà galima gyvai pajausti
kad ir G. Hegelio – bene átakingiausio XIX a.
pirmosios pusës Europos màstytojo – darbuose.
Þr., pvz., G. Hëgelis. Istorijos filosofija. – Vilnius,
Mintis, 1990, ypaè p. 431–444, kur samprotavimus
apie „viskà apðvieèianèià Reformacijos
saulæ“ mëginama sustiprinti ir padaryti
dar átaigesnius pasitelkiant tendencingà ir tiesiog
naikinanèià katalikiðkøjø viduramþiø ir
„bedvasës“ katalikybës apskritai kritikà.
18 Pirmieji ir, beje, ne itin pavykæ bandymai reformuoti
ir sumoderninti katalikybæ siekiant
atkurti jos átakà sparèiai burþuazëjanèioje bei
pasaulëjanèioje to meto Europos visuomenëje
iðsamiausiai buvo nagrinëti B. Kuzmicko
darbuose.
19 E. Mounier. Co to jest personalizm? Oraz wybor
innych prac. – Krakow: Spoleczny Instytut Wydawniczy
„Znak“, 1960, s.165.
10 J.-M. Domenach. Emmanuel Mounier. – Paris:
Ed. du Seuil, 1979, p. 39.
Ðarûnas Sauka. Lietus.
1994. Detalë
LOGOS 34
2003 LIEPA • RUGSËJIS
143