Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nuostata grindþiamos visos nesugretinamos<br />
XVI a. Europos meno formos. Jau<br />
1911 m. Jacques Mesnilis sakë, jog brandusis<br />
renesansas neturëjo jokios átakos<br />
Ðiaurës Europai, nes netrukus po to, kai<br />
italø menas ëmë sklisti Ðiaurëje, renesansas<br />
peraugo á manierizmà. Todël bû<strong>ten</strong>t<br />
italø manierizmo, o ne renesanso<br />
stiliø ásiveþë prancûzø Fontainebleau<br />
mokykla, o vëliau, XVI amþiuje, perëmë<br />
ir visa Europa.<br />
B. Berensonas apie flamandø dailæ<br />
prabyla analizuodamas Vittorio Pisanello<br />
tapybà. Flamandø susiþavëjimas<br />
gamta jam primena vaikø euforijà, kai<br />
ðie per pirmà pavasarinæ iðvykà á ðalimais<br />
plytinèià pievà skina visas laukø<br />
gëles ir gaudo visus paukðèius. Jiems<br />
viskas vienodai ádomu ir viskà, kà tik<br />
ámanoma paneðti, jie iðkilmingai neðasi<br />
namo. Konstatuojama, kad flamandai<br />
þavisi daiktø iðore, iðvaizda (mere appearance<br />
of things). B. Berensonas pabrëþia<br />
flamandø technikos pranaðumà, taèiau<br />
jiems trûksta tûrio (bulk). Teigiama, kad<br />
Van Eyckas apdovanotas ypatinga charakterizavimo<br />
<strong>gali</strong>a, o Rubensas ið tëvynainiø<br />
paveldëjo tik puikià technikà, visais<br />
kitais atþvilgiais jis – italas.<br />
Iðskirtinis didaus tapytojo bruoþas –<br />
sugebëjimas ið daugybës regimø áspûdþiø<br />
atsirinkti tik tuos, ið <strong>kur</strong>iø susikomponuotø<br />
vientisas paveikslas, kiekviena<br />
detale perteikiantis taktilines savybes,<br />
judesá ir erdvës kompozicijà.<br />
B. Berensonas pabrëþia, jog ne kiekviena<br />
figûra yra tinkama taktilinëms savybëms,<br />
judesiui ir erdvës kompozicijai<br />
perteikti. Tik kaþin ar apskritai natûraliai<br />
gamtoje egzistuoja visa tai, kas bû-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KULTÛRA<br />
tina meno kûrinio sandarai. Menotyrininkas<br />
kvestionuoja natûralizmà kaip<br />
aklà sekimà natûra. Gamtoje ne<strong>gali</strong>me<br />
rasti ready-made: „figûras dailininkas turi<br />
susikonstruoti, pozas – atrasti, o erdvæ<br />
– iðrasti“ 29 .<br />
Lygindamas ávairiø renesansiniø tapybos<br />
mokyklø stilistinius bruoþus,<br />
B. Berensonas daro iðvadà, kad jei ne<br />
Florencijos átaka, ðiaurës Italijos tapyba<br />
maþai tebûtø skyrusis nuo anuometinës<br />
flamandø ar vokieèiø tapybos. Jis neásiterpë<br />
á H. Wölfflino pradëtà diskusijà<br />
apie italiðkojo ir ðiaurietiðkojo renesanso<br />
skirtumus. Italijos renesanso átakà,<br />
tæsdamas J. Burckhardto tradicijà, B. Berensonas<br />
redukuoja á Florencijos átakà.<br />
Kodël Europà uþkariavo ne ðiaurës Italijos,<br />
o bû<strong>ten</strong>t Florencijos menas, <strong>kur</strong>is,<br />
„nepaisant visø pranaðumø, nebuvo pagrástas<br />
specifiðkai meninëmis idëjomis“<br />
30 . B. Berensonas tai apraðo kaip iðskirtiná<br />
ir susiþavëjimo vertà fenomenà.<br />
Knygoje Estetika ir vaizduojamøjø menø<br />
istorija vienas poskyris taip ir pavadintas:<br />
„Proto uþkariavimai – Florencija“.<br />
Èia menotyrininkas mato dësningumà,<br />
kad kultûrinës átakos plinta po kariniø<br />
uþkariavimø ir invazijø (pvz., po per<strong>gali</strong>ngø<br />
romënø karø Vakaruose ar makedonieèiø<br />
– Rytuose). Tuo tarpu Italijos<br />
skverbimasis á likusià Europà – „vienas<br />
paèiø dràsiausiø proto triumfø. […] Panaðiai<br />
taikiai ir beveik tame paèiame regione<br />
prieð nepilnus du tûkstanèius metø<br />
plito Graikijos kultûra“. Florencijos<br />
átaka svarbi ir kitiems Italijos miestams:<br />
Donatello, Fra Filippo, Piero della Francesca,<br />
Leonardo „skleidë Florencijos<br />
ðviesà Lombardijos lygumose nuo Mila-<br />
181
Change language