Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LEONARDA JEKENTAITË<br />
172<br />
3 pav. Ðarûnas Sauka. Kelionë. 1992<br />
ja. Tai daþniausiai pateikiama kaip savita<br />
romantika, <strong>kur</strong>i anksèiau bûtø buvusi<br />
neásivaiduojama. Visai neseniai per<br />
Lietuvos radijà skambëjo teatro klasikës<br />
Monikos Mironaitës seno interviu iðtraukos<br />
apie tai, kad „kasdienybë menininkui<br />
yra neádomi ir jis jai neádomus,<br />
nes menas ið jo reikalauja viso savæs, ir<br />
todël gyvenimui lieka nevykæ asmeniniai<br />
santykiai, nesutvarkyti namai“ ir<br />
pan. Kaip tik ðie dalykai (nevykæ asmeniniai<br />
santykiai ir visa kita, kas atstovauja<br />
ne-tvarkai) ir tampa ðiuolaikinio<br />
menininko domëjimosi objektu. Anksèiau<br />
mene neásivaizduoti elementai –<br />
vëmalai, ekskrementai, þiurkës ir utëlës,<br />
masturbacija, lytinio akto natûralistinës<br />
detalës – reikalauja sau vietos mene, ðokiruoja<br />
prie pakylëto stiliaus ápratusià<br />
publikà ir ...áspûdþio jëga pranoksta<br />
dvasines groþybes. Nuobodaus, nes<br />
daþniausiai stereotipinio, „teisingo“ ir<br />
„graþaus“ santykio moralizavimui prieðinamas<br />
„tikras (ar tikresnis) , pilnas paradoksø<br />
ir absurdø pasaulis“. Brutalus<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
ir ðiurkðtus áspûdis daþniausiai bûna<br />
pabrëþtinai nemalonus, ðokiruojantis,<br />
skaudinantis, þeidþiantis ir kartu teigiantis<br />
blaivinantá poþiûrá, kad idealûs<br />
dalykai nëra realûs ir nereikia turëti beprasmiðkø<br />
iliuzijø. Realybë save primena<br />
traumuodama. Tokio meno kûrëjas<br />
gráþta prie pirminës, bendriausios esthesis,<br />
juslinio santykio su tikrove, sampratos.<br />
Ankstesnieji estetikai siekë mene iðreikðti<br />
savo svajones apie savo ástabumu<br />
jaudinanèià harmonijà, o dabartiniai –<br />
koðmariðkà sapnà primenanèià disharmonijà<br />
(pav. 3) 12 .<br />
Dabar kûrëjas daþniausiai ið anksto<br />
save apibûdina kaip autsaiderá, nepritapëlá,<br />
nevykëlá. Todël jo gyvenimas tampa<br />
ávairiausiø eksperimentø su savimi ir<br />
aplinkiniais vieta, o jo menas – absurdiðkø<br />
nutikimø prisiminimais, susipynusiais<br />
su sapnais, fantazijomis ir klejonëmis.<br />
Ironiðka distancija ir nepabaigiamas<br />
bëgimas tikrumo pajautà sutelkia á vis<br />
didëjanèià juslinio áspûdþio jëgà. „Neprisiriðæs“<br />
estetiko „að“ yra negailestingas,<br />
þiaurus aplinkos ir savæs paties kritikas<br />
ir demaskuoja ydas, trûkumus, silpnybes<br />
ið savojo idealo absoliuto aukðtumos. Jo<br />
iðlavintas protas ir estetinis subtilumas<br />
verèia já kentëti nuo kiekvieno susilietimo<br />
su tikrove. Ið savo kentëjimo ir ið visø<br />
banalybiø jis <strong>kur</strong>ia estetiná áspûdá.<br />
Viskas yra pateisinama, jei tai tampa<br />
medþiaga menui. Pasak sàmojingo<br />
A. Andriuðkevièiaus palyginimo, menininkas<br />
yra kaip „ðilkverpis: valgo lapus,<br />
o, juos suvirðkinæs, mums pateikia ðilkà“.<br />
(S. Kierkegaard’as tai iðreikðdavo kitais<br />
þodþiais: „Kas yra poetas? – Nelaimingasis,<br />
<strong>kur</strong>io ðirdis plyðta ið skausmo;
Change language