Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
lià valdo jusliniai áspûdþiai, etikas – visuotiniu<br />
proto principu apibrëþta laisvë<br />
nuo jusliø, religijos riteris – absoliutus atsidavimas<br />
Dievui, tikëjimas. Gelminis ðiø<br />
sàvokø supratimas leidþia suvokti sudëtingiausius<br />
subtilios sielos þmogaus virpesius,<br />
jo <strong>gali</strong>mybes kilti á dangiðkas<br />
aukðtumas ir kristi á pragariðkas nevilties<br />
gelmes, mirti dvasioje ir vël atgimti.<br />
S. Kierkegaard’o kategorijø sistemoje estetizmo<br />
terminas, sunkiai atsiejamas nuo<br />
groþio ir meno, yra atsitiktinis, bet ðiuo<br />
atveju kalbama apie asmenybës egzis<strong>ten</strong>cijos<br />
tipà. Estetiko egzis<strong>ten</strong>cija yra ne tik sàmoningas<br />
ar nesàmoningas individo pasirinkimas,<br />
bet ir kultûriðkai sàlygotas<br />
þmogaus santykis su bûtimi. Tai buvusi<br />
natûrali bûsena senovës graikams ir visiems<br />
pagonims. Visi jø pasaulio tikrumo<br />
pagrindimai ir árodymai yra medþiagiðkai<br />
jusliðki. O svarbiausia, realybës<br />
tikrumo sankcija – jø dievai, <strong>gali</strong>ngi ir<br />
nuostabûs savo kûnais ir darbais, visada<br />
pateikiami kaip regimi ir jusliðkai apèiuopiami.<br />
Todël pagoniðko þmogaus egzis<strong>ten</strong>cija<br />
yra visada estetinë – jusliðkai<br />
apibrëþta, ir kelias á tiesà eina per groþá.<br />
Ið tiesø tai malonus kelias, teikiantis pasi<strong>ten</strong>kinimà<br />
juslëms.<br />
Taèiau pagoniðkoji epocha atskleidë<br />
pavojus, tykanèius estetiniø áspûdþiø godþios<br />
sielos, nesaistomos ribojanèiø dvasios<br />
principø, ir ji siekia vis naujos patirties,<br />
tapdama ironiðka esamos tikrovës<br />
atþvilgiu. Antikos tironai – didieji ironikai,<br />
<strong>ten</strong>kindami savo beribius ágeidþius,<br />
pa<strong>gali</strong>au prieina prie pamatiniø kultûri-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
KULTÛRA<br />
niø draudimø, <strong>kur</strong>iuos paþeidæ pamaþu<br />
ima jausti, jog pasi<strong>ten</strong>kinimo malonumà<br />
keièia nerimas ir ið proto varantis siaubas.<br />
Savo savivalës þiaurumu Nerono tipo<br />
valdovai atskleidë betarpiðkojo estetizmo<br />
pavojus ir iðsisëmimà. Tà patá ironiðkà<br />
ðios epochos vertybiná iðsisëmimà<br />
skelbë ir áþvalgusis Sokratas, teigdamas<br />
„þinau, kad nieko neþinau“. Jis galëjo paneigti<br />
viskà, net savo paties gyvenimà,<br />
nes ir jame nematë vertës. Jis buvo neigimo<br />
genijus, o iðsisëmusiam pasauliui<br />
reikëjo ne genijaus*, o pranaðo. Naujàsias<br />
vertybes atneða Kristus.<br />
Krikðèionybës epocha – tai nuosekliu<br />
etizmu persmelktos asmenybës atsiradimo<br />
epocha, etiðkai átarpinto santykio su<br />
realybe laikotarpis. Tikra laikoma dvasinë<br />
tikrovë, pajungusi, nuslopinusi jusliðkumà.<br />
Jusliðkumas apibrëþiamas kaip<br />
blogio ir nuodëmës atsiradimo prieþastis.<br />
Blogis suprantamas ne kaip asmeninis,<br />
bet kaip dvasinis dalykas, <strong>kur</strong>iam<br />
turi pasiprieðinti gera asmens valia. Etiko<br />
bûties tikrovë susijusi su transcendentinio,<br />
virðjuslinio Dievo samprata ir<br />
yra neatsiejama nuo jo vidaus pasaulio.<br />
Jo laisva valia reiðkiasi tiek, kiek jis <strong>gali</strong><br />
pasiprieðinti juslinio pasaulio vilionëms<br />
ir likti iðtikimas visuotiniam gërio<br />
principui.<br />
Kûniðkojo erotizmo pasmerkimas su<strong>kur</strong>ia<br />
iðtvirkusá – geidulingà þvilgsná, norà<br />
paþvelgti „pro rakto skylutæ“, pamatyti<br />
tai, kas draudþiama. Etizmu persmelktoje<br />
sieloje atgimsta estetikas, pastarasis ir<br />
<strong>gali</strong> bûti pavadintas demoniðkuoju. Tai sa-<br />
* S. Kierkegaard’as teigia, kad genialumas – aukðèiausia <strong>gali</strong>a, <strong>kur</strong>i <strong>gali</strong> bûti duota þmogui, ir genijus<br />
visada yra esamø vertybiø griovëjas, o pranaðas visai kitaip susijæs su laiku, jis neða naujas<br />
vertybes.<br />
169
Change language