20.07.2013 Views

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

neatskirianèiuoju bûdu liko implicitiðkai<br />

glûdëti sàvokoje. Ðis papildymo bûdas<br />

ypaè átikina, kad buvimo sàvoka (ratio<br />

entis) neatpjauna ir nepalieka anapus tos<br />

tikrovës, nuo <strong>kur</strong>ios abstrahuojasi. Kaip<br />

transcendentali sàvoka ji ið tiesø nieko<br />

nepalieka anapus. Prieðingai negu màstymas,<br />

<strong>kur</strong>is nus<strong>kur</strong>dina tai, kas apmàstoma,<br />

ratio entis apmàstymas pasiekia<br />

objektà, <strong>kur</strong>io turtingumo niekada ne<strong>gali</strong><br />

iðsemti jokia virtinë pavyzdþiø, <strong>kur</strong>iø<br />

pagrindu buvo sudaryta ði sàvoka.<br />

Ðis ratio entis supratimas ypaè aiðkiai<br />

iðdëstytas traktato Apie tiesà (XXI, 1c)<br />

pagrindinëje dalyje. Jà Akvinietis pradeda<br />

trijø priskyrimo bûdø apraðymu.<br />

Antrasis ið jø yra neatskirianèiuoju abstrahavimu<br />

gautø sàvokø papildymas.<br />

Juo naudojamasi giminës sàvokai priskiriant<br />

rûðá, pvz., nuo gyvûno pereinant<br />

prie þmogaus. Ðis perëjimas atliekamas<br />

sàvokai gyvûnas priskiriant sàvokà protingas,<br />

<strong>kur</strong>i ðioje sàsajoje vadinama skiriamuoju<br />

poþymiu arba skirtingybe, lot.<br />

differentia. Akvinietis pabrëþia, kad rûðinë<br />

sàvoka protingas nëra „visiðkai anapus“<br />

(lot. penitus extra) gimininës sàvokos<br />

gyvûnas. Juk jeigu ji bûtø visiðkai<br />

anapus, tai gyvûnas bûtø tik þmogaus<br />

dalis, o kadangi ne<strong>gali</strong>ma sakyti, kad<br />

dalis yra visuma, tai ne<strong>gali</strong>ma bûtø sakyti,<br />

kad þmogus yra gyvûnas, taèiau taip<br />

sakoma. Vadinasi, giminës sàvoka skirtingybæ<br />

ir palieka anapus, ir nepalieka.<br />

Gimininës sàvokos abstrahavimas nëra<br />

ko nors atmetimas. Tad kaip ámanoma<br />

iðreikðti giminës sàvokà nepaliekant<br />

anapus skirtingybës, <strong>kur</strong>i priklauso rûðiai?<br />

Akvinietis teigia, kad ta skirtingybë,<br />

<strong>kur</strong>i aiðkiai ir ið tiesø glûdi þmogaus<br />

MOKSLINË MINTIS<br />

sàvokos apibrëþime, implicitiðkai ir tarsi<br />

po<strong>ten</strong>cialiai (implicite et quasi po<strong>ten</strong>tialiter)<br />

glûdi gyvûno sàvokoje. Akivaizdu,<br />

kad ðis giminës, rûðies, skirtingybës bei<br />

ðiø sàvokø sàsajø apibûdinimas tiesiogiai<br />

susijæs su tuo, kas traktate Apie esiná<br />

ir esmæ pasakyta apie neatskirianèiuoju<br />

abstrahavimu gautas sàvokas. Vadinasi,<br />

Akvinieèio pateikta abstrakèiø sàvokø<br />

teorija yra sudëtingesnë, negu atrodo<br />

Le Blondui. Joje ne visos sàvokos<br />

yra paprastos dalys arba tikrovës nuopjovos.<br />

Kai <strong>kur</strong>ios sàvokos ir toliau apima<br />

tas skirtingybes, nuo <strong>kur</strong>iø jos buvo<br />

abstrahuotos, todël svarbiu atþvilgiu<br />

jos iðlieka tapaèios visumai.<br />

Kalbëdamas apie buvimo sàvokà ratio<br />

entis, Akvinietis pripaþásta ðá antràjá<br />

papildymo bûdà. Taèiau jis nurodo<br />

svarbià iðlygà – nors tokia skirtingybë<br />

kaip protingas nëra visiðkai anapus gyvûno<br />

esmës, ji vis dar pernelyg iðoriðka,<br />

kad ja bûtø <strong>gali</strong>ma naudotis kaip<br />

modeliu norint aiðkiai suprasti, kaip ið<br />

ratio entis gaunami substancijos modusai<br />

ir ávairios akcidencijos. Skirtingybë,<br />

<strong>kur</strong>iai dar bûdingas nors koks iðoriðkumas,<br />

ne<strong>gali</strong> bûti buvimo skirtingybë.<br />

Buvimo modusai kà nors jai prideda jà<br />

apibrëþdami. Traktate Apie tiesà (I, 1c)<br />

Akvinietis sako, kad buvimo modusai<br />

modi entis „iðreiðkia“ tai, ko neiðreiðkia<br />

buvimas. Pridëjimas ágyja „iðraiðkos“<br />

formà todël, kad kiekviena prigimtis „ið<br />

esmës“ yra buvimas. Prieðingai negu giminë,<br />

<strong>kur</strong>ios pavirðiuje skirtingybës pasirodo<br />

tada, kai giminei kas nors pridedama<br />

ið iðorës, substancija ir akcidencijos<br />

iðkyla ið buvimo gelmiø. Kitaip tariant,<br />

pasak Akvinieèio (Apie tiesà, XXI,<br />

LOGOS 34<br />

2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />

89

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!