Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
GEDA BAÈAUSKAITË<br />
190<br />
jis prieðprieðina klasikinio renesanso racionalizmui<br />
ir natûralizmui. W. Friedländeris<br />
– „porafaelinæ“ centrinæ Italijà apibûdina<br />
pagal plastinius poþymius: anatominæ<br />
deformacijà, motyvø plokðtumo<br />
siekimà. Abu mokslininkai pabrëþë, jog<br />
manierizmas kvestionavo humanistiná<br />
renesanso menà.<br />
Siurrealizmo veikiamas manierizmas<br />
tapo patrauklus ne tik dël dvasiniø savybiø<br />
iðraiðkos, bet ir dël iracionaliøjø<br />
detaliø. Po Antrojo pasaulinio karo perþiûrëdami<br />
vëlyvojo renesanso palikimà,<br />
menotyrininkai sutelkë dëmesá á 1540–<br />
1560 metø laikotarpá, t. y. á Bronzino,<br />
Salviati, Vasari ir jø mokinius. Jø darbuose<br />
nebeáþvelgiama pasaldinta manierizmo<br />
versija (kaip W. Friedlanderio), o<br />
kûriniai apibûdinami kaip pusiau savarankiðki<br />
ir pavadinami maniera. Ðis iðsilavinusiems<br />
aristokratams skirtas manieros<br />
menas – prieðingybë verþliems ir<br />
ekspresyviems Pontormo bei Rosso kûriniams,<br />
<strong>kur</strong>iuos taip garbino treèiojo<br />
deðimtmeèio kritikai.<br />
XVI a. vidurys ypaè turtingas liudijimø<br />
apie to laikotarpio kritiðkàjà ir istoriðkàjà<br />
savimonæ (pagrindinis ðaltinis –<br />
G. Vasari). G. Vasari bei jo bendraþygiai<br />
nurodo tiesioginá ir integralø XVI a. pradþios<br />
klasikinio renesanso paveldà ir savo<br />
darbuose pabrëþia nenutrûkstantá tæstinumà.<br />
Jie manë, jog jø bella maniera<br />
esanti ne kas kita, o ankstesniøjø kartø<br />
meno kvintesencija.<br />
Vienà didþiausiø pokariniø indëliø<br />
á èinkveèento tapybos tyrimus áneðë<br />
J. Shearmanas (1963). Viena silpniausiø<br />
jo hipoteziø – apie epochos iðplëtotos teorijos<br />
ir to meto praktikos adekvatumà.<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
Jis pateikia aksiomà, kad manieristinis<br />
kûrinys turi iliustruoti manieros esmæ, turi<br />
atspindëti estetizmà (G. Vasari didelæ<br />
svarbà teikë rafinuotumui, elegancijai,<br />
grakðtumui ir virtuoziðkumui, plëtojo estetizmà<br />
ta prasme, jog estetines savybes<br />
iðkëlë virð visø kitø, dargi suteikë joms<br />
visiðkà nepriklausomybæ nuo bet kokiø<br />
kitø motyvø). Taigi bet kokia prievarta,<br />
ekspresyvumas ar stipri energija J. Shearmano<br />
manierizme neiðsi<strong>ten</strong>ka. Jaunieji<br />
Pontormo ir Rosso – pernelyg smarkûs,<br />
Tintoretto – per daug stiprus, o El Greco<br />
uþsidegimas atrodo átartinas. Vietoj jø<br />
á manieristø gretas mokslininkas átraukia<br />
amþiaus dailininkus: nuo Perino del Vaga<br />
iki Joachimo Wtewaelio. J. Shearmanas<br />
iðkëlë uþmirðtus ir neávertintus kûrinius.<br />
Taèiau atsisakius brutaliøjø bei<br />
griaunamøjø manierizmo apraiðkø, jos<br />
tarytum iðkrinta ið istorijos, praranda<br />
svarbà. Toká J. Shearmano poþiûrá á èinkveèento<br />
tapybà H. Zerneris aiðkina skonio<br />
pokyèiais, kai „ðlovinamas vietinei<br />
valdþiai beatodairiðkai vergaujantis menas,<br />
dvaro menas par excellence yra simptomiðkas<br />
konservatyviai dvasios bûsenai<br />
ir keistai susieja manieros estetizmà su<br />
panaðiomis <strong>ten</strong>dencijomis ðiø dienø mene<br />
ir kritikoje“ 47 .<br />
B. Berensonas liko visiðkai abejingas<br />
ikonografiniam þvilgsniui á renesansà.<br />
Interpretuodamas paveikslø siuþetà, jis<br />
nesiremia dokumentais ar simbolinëmis<br />
aliuzijomis, <strong>kur</strong>ioms tiek dëmesio skyrë<br />
A.Warburgas ir E. Panofsky. B. Berensonas<br />
nepasiekia tokio radikalaus kraðtutinumo<br />
kaip S. Freedbergas, <strong>kur</strong>is atskyrë<br />
þmogiðkàjá turiná nuo religinës kûrinio<br />
temos. Vis dëlto toks atskyrimas
Change language