Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
68<br />
kitas „piktybës gëles“, <strong>kur</strong>ios vëliau veðëjo<br />
Vakarø visuomenëje. Kita vertus,<br />
danø màstytojas buvo suvoktas kaip asmenybë,<br />
suformulavusi daugybæ anksèiau<br />
nesuprastø, bet tik XX a. ypaè aktualiø<br />
idëjø. Todël jo „egzis<strong>ten</strong>cinës krizës“<br />
filosofija taip stipriai paveikë XX a.<br />
filosofiniø idëjø raidà.<br />
Norint suvokti Kierkegaard’o fenomenà<br />
ir jo idëjø átaigumo prieþastis, nevertëtø<br />
pamirðti, kad jis buvo ne tik didis<br />
màstytojas, bet ir postromantinës literatûros<br />
genijus. Jo veikaluose savitai susipynë<br />
filosofinës màstysenos gelmë, rafinuotas<br />
literatûrinis stilius ir subtilaus<br />
psichologo nuojauta. Psichologiniu poþiûriu<br />
tai buvo vienas áþvalgiausiø màstytojø,<br />
prilygstantis Pascaliui, Montaigne’iui,<br />
Schopenhaueriui, F. Dostojevskiui,<br />
Nietzsche’i, Bergsonui ir M. Proustui.<br />
Tarp Vakarø filosofø nedaug màstytojø,<br />
<strong>kur</strong>iø idëjos bûtø taip glaudþiai susijusios<br />
su asmeninio gyvenimo faktais,<br />
paskatinusiais rastis svarbius mokymus<br />
ir idëjas. Ið tikrøjø, nagrinëjant Kierkegaard’o<br />
idëjas, aiðkëja, kad filosofo màstymas<br />
pagrástas intymiais emociniais iðgyvenimais<br />
ir savianalize. Jo tekstuose vyraujantys<br />
egzis<strong>ten</strong>ciniai leitmotyvai neretai<br />
bûna nesuprantami be tiesioginiø sàsajø<br />
su konkreèiais jo biografijos faktais.<br />
Jei Kierkegaard’o gyvenimà gvildensime<br />
norëdami aptikti kuo daugiau ryðkiø,<br />
daugeliui tos epochos asmenybiø gyvenimui<br />
bûdingø intriguojanèiø, istorijai<br />
reikðmingø ávykiø, greit nusivilsime. Taèiau<br />
jei mëginsime ásiskverbti á jo vidiná<br />
pasaulá, aiðkinsimës jame vykusias kan-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
INTELEKTUALINË BIOGRAFIJA<br />
Kierkegaard’ui svetimas ðvieèiamasis<br />
optimizmas, tikëjimas viltinga þmogaus<br />
bûtimi. Visa jo kûryba kupina melancholijos,<br />
neiðvengiamos tragiðkos lemties<br />
nuojautos. Jis nuolatos kalba apie nusivylimà,<br />
susvetimëjimà, mirties baimæ,<br />
<strong>kur</strong>i persekioja pasmerktà kanèiai þmogø<br />
jam prieðiðkame pasaulyje. Savo gyvenimà<br />
màstytojas vaizdþiai palygina su<br />
„amþina naktimi“. 1837 m. dienoraðtyje<br />
Kierkegaard’as uþraðo: „Man kartais<br />
atrodo, kad esu vergas, prikaustytas<br />
grandinëmis prie galeros, pasmerktos<br />
þûti“ [Kierkegaard, 1949, p. 558]. Dienoraðèiuose<br />
jis prisipaþásta, jog „nelinkæs<br />
kaltinti tik savo meto, kadangi visais laikais<br />
gyvenèiau blogai. Sokratas sakë tiesà:<br />
tremtis neteiks jam naudos, nes jis<br />
jausis blogai visose ðalyse“ [Rohde,<br />
1998, p. 358].<br />
kinanèias metamorfozes, tuomet viskas<br />
apsivers, ir ðio màstytojo idëjos ir su jomis<br />
susijæ biografijos faktai ágaus kitokià<br />
prasmæ. Jis taps máslingu XIX a. rafinuotos<br />
intelektualinës kultûros reiðkiniu,<br />
vertu ne tik psichoanalitinës, bet ir itin<br />
kruopðèios kompleksinës analizës.<br />
Iðoriðkai atrodantis s<strong>kur</strong>dus ávykiø<br />
Kierkegaard’o gyvenimas (visà gyvenimà,<br />
iðskyrus keturias keliones á Berlynà,<br />
jis uþsisklendæs nugyveno savo bute Kopenhagoje)<br />
neturëtø klaidinti: tokios<br />
jautrios asmenybës, gyvenanèios in<strong>ten</strong>syvø<br />
dvasiná gyvenimà, biografijoje buvo<br />
ávykiø, <strong>kur</strong>ie vëliau labai paveikë jo pasàmonæ<br />
ir kûrybà. Kierkegaard’o knygose<br />
nuolatos ákyriai kartojasi keli leitmotyvai.<br />
Tai – tëvo nuodëmës, grieþtas protestan-
Change language