Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
Argi papirusas gali augti ten, kur nėra pelkių? Argi nendrės ... - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
72<br />
produktyviausio, nuo iðorës pasaulio atriboto<br />
kûrybinio darbo pradþia; (2) papildomas<br />
stimulas filosofiðkai apmàstyti<br />
þmogaus bûties prasmæ.<br />
1847 m., kai Kierkegaard’as suþinojo,<br />
jog Regina Olsen tapo profesoriaus F.<br />
Schlegelio þmona, <strong>kur</strong>is buvo pirmoji jos<br />
jaunystës aistra, patyrë dvasiná sukrëtimà.<br />
Viename laiðkø jos vyrui filosofas raðë:<br />
„ðiame gyvenime ji priklausys Jums,<br />
taèiau á istorijà ji áeis kartu su manimi“.<br />
1849 m. Kierkegaard’as teigia: „mano valia<br />
nepakito, po mano mirties mano kûriniai<br />
bus skirti jai ir mano tëvui“ [Kierkegaard,<br />
1949, p. 156]. Vëliau testamentu<br />
jis á<strong>gali</strong>ojo tapti Reginà viso jo turto paveldëtoja.<br />
S¸reno mirties metais, 1855,<br />
Regina Olsen su vyru iðvyko gyventi á<br />
danø valdomas Antilø salas. Ji nugyveno<br />
81 metus ir mirë beveik pusæ ðimto<br />
metø vëliau nei S¸renas – 1904 m.<br />
Berlyne S¸renà labiausiai traukë universitetas.<br />
Jis iðkart ëmësi studijø; privaèiai<br />
tobulino vokieèiø kalbos ágûdþius ir<br />
kasdien lankësi keliose filosofijos paskaitose.<br />
Tarp Berlyno filosofø tuomet dominavo<br />
á paskutinæ dvasinës evoliucijos<br />
pakopà áþengæs Schellingas, <strong>kur</strong>is dëstë<br />
savo vëlyvosios mitologijos ir apreiðkimo<br />
filosofijos principus. Praslinkus keletui<br />
savaièiø po atvykimo á Berlynà,<br />
dienoraðtyje Kierkegaard’as raðo:„Að<br />
nepaprastai laimingas, kad galëjau iðklausyti<br />
antrà Schellingo paskaità. Kaip<br />
ilgai kankinausi ir kaip ilgai blaðkësi<br />
Kûrybinio proverþio skatinamas,<br />
Kierkegaard’as raðo disertacijà, skirtà<br />
Sokrato ironijos analizei, o 1843 m. va-<br />
LOGOS 34<br />
2003 LIEPA • RUGSËJIS<br />
PSEUDONIMØ PROBLEMA<br />
mano mintys; kai tik jis, kalbëdamas<br />
apie filosofijos ir tikrovës ryðius, iðtarë<br />
„tikrovë“, dþiaugsmingas minties polëkio<br />
vaisius suspurdëjo manyje tarsi Elþbietos<br />
ásèiose. Nuo ðios akimirkos prisiminiau<br />
beveik kiekvienà jo þodá. Tikiuosi,<br />
pa<strong>gali</strong>au nuðvis aiðkumas. Ðis vienintelis<br />
þodis priminë man visas mano filosofines<br />
kanèias… Dabar visos mano<br />
viltys susijusios su Schellingu“ [Kierkegaard,<br />
1941, t. 1, p. 242].<br />
Ið Danijos atvykusá jaunuolá labiausiai<br />
domino antihëgeliðki ir egzis<strong>ten</strong>ciniai<br />
vëlyvøjø Schellingo paskaitø motyvai.<br />
Iðgirdæs grynojo egzistavimo (das<br />
blosse Existieren) sàvokà, jis pajuto sunkiai<br />
apibûdinamà naujos filosofinës saviraiðkos<br />
atradimo jausmà. Taèiau praslinkus<br />
vos trims mënesiams, áþvalgus<br />
kritinis danø màstytojo protas vëlyvàja<br />
Schellingo filosofija nusivilia. 1842 m.<br />
vasario 27 d. laiðke broliui Peteriui<br />
Christianui jis raðo: „Schellingas tauzija<br />
nepakeliamus niekalus. Jei nori tai suprasti,<br />
susidaryk toká vaizdà: ðuoliais lekiantis<br />
pastoriaus N filosofavimas […]<br />
Glaustai kalbant, Berlyne að neturiu<br />
daugiau kà veikti. Laiko pojûtis neleidþia<br />
man pamaþu, po kàsná valgyti tai,<br />
kà <strong>gali</strong>u praryti iðkart, plaèiai atvëræs<br />
burnà. Að jau per senas, kad galëèiau<br />
lankyti tokias paskaitas, kokias skaito<br />
Schellingas, o jam tai jau perdëm sunki<br />
uþduotis. Visa jo Galiø doktrina liudija<br />
didþiausià ne<strong>gali</strong>à“ [<strong>ten</strong> pat, p. 258].<br />
sario 20 d. paskelbia pirmàjá reikðmingà<br />
dviejø tomø programiná veikalà En<strong>ten</strong>–Eller<br />
(Arba–arba), <strong>kur</strong>á daugelis filo-
Change language